Taigi, užvakar išsiplėčiau apie motyvaciją, nors norėjau kalbėti apie tinklaraščio rašymą. Tiksliau, pakalbėti apie motyvacijos rašyti žudikus. O dar tiksliau, apie vieną jų.
Gavau štai tokį laiškelį:
Paskaiciau tavo naujus irasus tavo tinkalaraštyje. Nepyk, bet jhie nuvylė 🙁 Tekstai nėra įdomūs. Ir jie neįdomūs visom prasmėm. Jeigu norėjai rašyt įdomiai, tai ir reikėjo rašyt įdomiai. O kur rašai analitiniu stilium, tai ir rašyk analitiniu, o dbr gaunasi samplaika. Nuomones neargumentuotos 🙁 nesupratau tos ideologijos apie tinkalaraščius, pensininkus ir taip toliau… Sorry…
Kelis kartus perskaičiau ir nesuprantu, ką žmogus norėjo pasakyti… Perskaitė, įvertino, nepatiko – čia viskas tvarkoje, bet… bet tekstai nėra įdomūs visom prasmėm?! WTF?!
Na, aš suprantu, kad tekstas gali būti neįdomus dėl nagrinėjamos temos – kai kuriems temos labai svarbu. Suprantu, kad net gerą temą gali sugadinti blogas rašytojas, nesugebėdamas jos perteikti. Gali būti neįdomus rašymo stilius (gal man pradėti rašyti eilėmis?). Bet ką tai reiškia – „visomis prasmėmis“? Norėčiau konkretikos, kad žinočiau, kas yra blogai ir galėčiau pataisyti… bent pamėginti… O gal čia toks mandagus pasiūlymas nerašyti visai? Tai ir pasakyk, žmogau, kad nerašyčiau! Tada aš galėsiu tau pasiūlyti neskaityti!!!
O dar tas moralizavimas – „jeigu norėjai rašyti įdomiai, tai ir reikėjo rašyti įdomiai“. Pošimts paralių! Aš visai nenorėjau rašyti įdomiai kažkam! Aš rašau įdomiai sau! O jei tai dar kam nors įdomu – tik džiaugiuosi. O jei neįdomu – jie ir neskaitys! Beje, gal galima sužinoti, kas įdomu būtų pačiam, apie ką galėčiau parašyt? Gal tada ir aš užsinorėsiu rašyti įdomiai tau…
O dėl analitinio stiliaus – čia juk ne „Dar vieno analitiko svetainė„. Čia – „Grafomano užrašai“, kuriuos iškilmingai pasivadinęs grafomanu (arba diagnozavęs tokią ligą) rašau aš. Čia nereikia ieškoti analizės, nes rašau pasąmonės srautu – per daug negalvodamas, per daug nemąstydamas. Ir jeigu tai nors kiek primena analizę (kad ir kritikuotiną) – pagarba man! Vadinasi, mano mokslai ir gyvenimiška patirtis padarė iš manęs šiokį tokį ekspertą… o juk ekspertams nereikia argumentuoti nuomonės – jie patys argumentai.
Dar daugiau, grįžtant prie temų pasirinkimo, galiu pasakyti, kad čia nėra teminis tinklaraštis – neturiu tokiam kantrybės. Nėra jis ir asmeninis tikrąja to žodžio prasme. Čia rašau apie viską, apie ką tik užeina noras parašyti. Viską absoliučiai, bet nieko labai konstruktyvaus… „Grafomano užrašai… arba truputis nieko apie viską…“ – toks va šis tinklaraštis!
———-
Ne, nesupykau… Ne, nenustosiu rašyti… Man buvo smagu skaityti ir atrašyti! Dėkui, kad skaitote, dalijatės savais potyriais ir klausimais (yra ir tokių, bet į juos pamėginsiu atsakyti rimčiau, nes ir klausimai rimti)!
Savaitės citata:
„…o juk ekspertams nereikia argumentuoti nuomonės – jie patys argumentai.“
😀 😀 😀
Nežinau, ką atrašyti (o tai retai būna), nes pavargęs esu ir nesuprantu, ar tu supratai mano mintį, ar bandai nurodyti klaidą?.. Šiaip dažnai susiduriu su situacijom, kai žmonės į pasiūlymus ir rekomendacijas atsako „ką ia man aiškini, aš tai darau jau n… kartų ir geriau žinau…“
Tikiuosi, kad supratau. Va ko nesupratau, kam apie juos i6vis užsiminti?
O citata tiesiog šauniai skamba, kai išplėši iš konteksto 😀
Gražus tekstas. Ir vis gi kai ko jame nesuprantu. Nesuprantu kelių dalykų.
Visų pirma, kodėl jūs teisinatės dėl argumentų trūkumo ir dėl įdomumo. Argumentai reikalingi rašyti nuoseklų tekstą. Na, o įdomiam tekstui reikia vaizduotės. Kad suprastumėte kiek geriau, parašysiu jums paaiškinimą aforizmais ir metaforomis.
Vaizduotė buvo duota žmogui, kad kompensuotų tai, kas jis nėra, o humoro jausmas buvo suteiktas, kad paguostų žmogų dėl to, koks jis yra. O.WILDE
Pasiilgau jūsų tekstų, kur jūs apžergęs šluotą skriejateį Šizapolį skambant matamorfoziškiems The Doors garsams; kai jūs nuskęstate savo narciziškume ir apkvaitęs nuo meilės savo ideologijomis iškapstote pasakų fėją kiekvieną šūdo gabale. Kadaise jūs buvote tas, kuris nevaldydamas vaizduotės, kamuojamas parnkinsoniškų judesių meilei giedodavot odes savo nuomonei. O jei nuomonė netyčia pastipdavo pritrūkusi maistinių medžiagų (t.y. argumentų) greitai išgimdydavot naują vikšrą (t.y. nuomonę) ir ji bujodavo plipdama nenumaldoma galybe lytinių lūpų. palskui išaugijndavot iki pilnametystės jūs, kolega, kvaitulio pagautas barškindavot tą vikšrą ( t.y. nuomonę) per visas lūpas, kol visas pasaulis aplinkui krisdavo pagautas jūsų orgazmo. Tai buvo žavus, ne, net ne žavus, o demoniškas jūsų tarpsmas, jūsų asmenybės žydėjimas, kuris nenorom mano mane verčia jus lyginti su Gėlių vaikais. Arhajiškumo paieškos, pilnatvės siekimas buvo jūsų generatoriukai, o tas seksas arba tampimas to kirmino už visų erogeninių zonų, reiškė savimeilės tenkinimą. O šis tekstas, kur jūs kvatojatės iš nevykėliško komenatro ir pastabų apie jūsų nuopolį tik patvirtina jūsų impotenciją. Ir tai yra natūralu. Jeigu nėra vikšro, kurį siektumėt apauginti lytinėmis lūpomis, kad vėliau galėtumėt apsitenkinti, jūs niekada ir nebūsite, toks koks buvote. Šiame neharmoningame sekso akte, kur jūsų narciziškumas praskėsdavo jūsų sukurtos nuomonės (t.y. vikšro) kojytes, jūs rasdavote save ir savo tikrąjį įkvėpėją. O Ką jū randate dbr? Dbr, savo novatoriškuose kūriniuose, kurie nebeteikia sekssualinio malonumo ir nebėra net iškrova vaizduote?
[…] replika, panegirika, liūdesys ir apmaudas dėl esaties. Jis pateiktas po vienais iš mano pamąstymų apie tinklaraštį, rašymą ir mane […]
Ir tai tiek. grafomanas atsako vienu sakiniu :)?
Nepatyręs Jūs, kolega, wordpresse… 😛 Čia toks daiktas, kaip nuoroda į naują įrašą. O va naujame įraše ir yra mano atsakymas. 😛