Paskutiniu metu mano gyvenimas veriasi aukštyn kojom. Šios savaitės pradžia buvo paženklinta nuotykiais, po kurių prasidėjo kelionės. Keliauti yra gerai, įtemptas rėžimas, bet atsiranda nuovargis. Jis toks kitoks – fizinis. Senokai tokį bejutau, nes paskutiniu metu vienintelė nuovargio forma, kurią teko patirti buvo – emocinis. Tai labai pavojinga nuovargio forma, vedanti į savidestrukciją, kai fizinis suteikia džiaugsmo ir pilnatvės pojūtį, jei tai patirta, gaunant malonumą…
***
Šiandien ryte teko susidurti su agresija… agresija pardavime. Kaip pastarosiomis dienomis tapo įprasta, iš pat ankstyvo ryto užsukome su žmona į degalinę kuro ir cigarečių… Vos paėmus pistoletą mašiniuko vartojamo devynesdiašimtpenktukinio išbėgo toks stambus, augalotas, vidutinio amžiaus vyriškis iš degalinės rėkdamas – „Nepilkit, nepilkit!“ Tokį vaizdą pamatęs ne vienas pagalvotų, kad gresia sprogimas, tad reikia viską mesti ir dingti kur kojos neša, bet mane sukaustė šokas – seniai ant manęs niekas nerėkė. Staiga išgirstu – „pilkit Vervą jis kainuoja taip pat!“ Pasirodo taip šiais laikais informuoja apie akcijas… Na ir įsipyliau to „Verva“, nesuprasdamas, ką aš pilu (niekada nesidomėjau tokiais dalykais), pasiklausiau darbuotojo, kas tas „Verva“, pasirodo, tai pagerintas benzinas… ir „akurat“, paskaitau lankstinuke, kad ia su priedais, kurie tausoja, išvalo variklį, pagerina jo veikimą, mažina kuro sąnaudas ir t.t. Vienžo, stebuklas, o ne kuras… Ir ką? Nežinau, ar tik vaizduotė, bet mašinytė tikrai, atrodo, sunaudojo mažiau ir variklio burzgimo garsas pasikeitė (nežinau, ar į gerą tai, bet…), o ir įsibėgėt pradėjo greičiau ir vis tekdavo stabdyt, nes būtų skriete nuskridus… Šaunus visai tas „Verva„.
***
Ar žinote, kas labiausiai nervina kelyje? Daugybė dalykų! Tačiau būna ir gerų… Štai vėl atradau netikėtai savo seniai nepelnytai užmirštą mirusių skardinių šokį:
***
Mano karma krečia man pokštus toliau… kai nesiimu ko nors naujo, tai ir skęstu rutinoj, o kai imuosi… kiekviena diena atneša kažkokį naują ir įdomų nuotykį. Ne, čia ne vienas tų moralizavimų, kad „imk, žmogau, ir daryk, keisk ir keiskis“… Čia tiesiog pastebėjimas, kad net mažiausia smulkmena, mažiausia naujovė kasdienybėje atneša visą grandinę siurprizų… dažniausiai malonių…
