Vakar rašiau apie sutarties sudarymo ypatumus – nėra aišku, kokiu pagrindu ta sutartis atsiranda. Šiandien vėl rašysiu apie sutartį, nes visgi įlindau į puslapį ir ją parsisiunčiau. Deja, parsisiuntus jos atsidaryt nepavyko – šį kartą Foxit Reader nebeprašė slaptažodžio, o tiesiog parašė, „format error: not a PDF or corrupted„. Taigi, vėl sutarties kažkokiu būdu pas save neturiu ir niekas negali garantuoti, kad ji, tiesiog kam nors sumąsčius, puslapyje nebus pakeista…
Visgi, sutartį galiu paskaityti puslapyje ir čia matau, kad ją sudaro ypatingosios sąlygos ir bendrosios sąlygos. Prie ypatingųjų sąlygų priskirti rekvizitai, keletas sutarties punktų ir šios toks paskolos aprašymas. Krito į akis vienas dalykas – metinė palūkanų norma yra 121.67 % ir nesutampa su mano ankstesniais paskaičiavimais. Taigi, arba blogai skaičiavau, arba neaiškiai skaičiuoja pati kreditą teikianti bendrovė…
Kalbant apie sutarties sąlygas, paskaitęs užsimaniau pasikonsultuot su teisininku. Labai užsimaniau. Pateiksiu keletą punktų, kurie labiausiai užstrigo.
Sudarydamas šią sutartį Paskolos gavėjas patvirtina, kad:
Kaip galima tai patvirtinti, jei sutarties sudarymo metu Paskolos gavėjas nemato pačios sutarties (o ir po to negali jos atsidaryti, kai ji atsiunčiama)?..
1. Paskolos gavėjas turėjo galimybę konsultuotis su nepriklausomais teisės ir finansų patarėjais dėl šios Paskolos sutarties sudarymo joje numatytomis sąlygomis, o sprendimas skolintis yra priimtas apgalvotai ir atsakingai,
Taigi, jau minėjau, kad nemačiau ir negavau sutarties, tai kaip galėjau pasikonsultuti? Ši mano teisė, o pagal sutartį – galimybė, buvo apribota, ar tai padaro sutartį negaliojančia?..
2. Paskolos gavėjas yra pajėgus įvykdyti šią sutartį, yra mokus, neturi pradelstų vykdyti piniginių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, nedalyvauja jokiame ginče ir nėra jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų neigiamai paveikti jo mokumą, o ši Paskolos sutartis nepažeis jokių trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų,
Šioje vietoje man pasidarė įdomus trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų klausimas… Aš esu vedęs, turiu vaiką ir mano prisiimami įsipareigojimai tiesiogiai įtakoja mano šeimos interesus. Ar aš galiu paimti paskolą be savo sutuoktinės žinios? Pvz., banke be sutuoktinio leidimo aš negaliu daryti jokių investavimo sprendimų – turiu gauti leidimą pirkti akcijas ir jas parduoti.
3. Paskolos gavėjas yra susipažinęs su visomis Paskolos sutarties sąlygomis, jas supranta ir su jomis sutinka,
Vėl… Kaip aš galiu susipažinti, jei man ji prievarta neįgrūdama. Gali būti, kad reikėjo „uždėti varnelę“, bet aš to nepamenu, o juk ir visi žinome, kad ties visomis tomis sąlygomis internete varnelė dažniausiai užsideda niekam per daug nesigilinant…
4. Paskolos gavėjas šią Paskolos sutartį sudaro laisva valia ir supranta savo pareigas bei įsipareigoja jas vykdyti,
Bet juk sutarties sudarymo metu niekas nesėdi šalia manęs ir nemato, ar girtas bei piktas kaimynas nėra įrėmęs peilio man arba mano šeimos nariui į šoną!
7. Paskolos gavėjas yra fizinis asmuo nuo 19 iki 65 metų, veiksnus ir nėra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų arba psichotropinių medžiagų;
Turiu pripažinti, kad paskolą ėmiau truputį išgėręs… Kur buvo asmuo, turėjęs įvertinti mano būklę? Kitame laido gale? O kodėl nėra kokios nors patikros? Juk yra įvairių programų ir sprendimų, leidžiančių apsunkinti apsvaigusiam žmogui naudotis! Kad ir paprastas testukas – keli aritmetiniai veiksmai…
Toliau eina bendrosios sąlygos:
3.7. Šalys susitaria, jog paraiškos paskolai gauti pateikimo metu Paskolos gavėjo nurodyti duomenys, kuriuos patvirtina SMS žinutės išklotinė, arba telefoninio pokalbio garso įrašas, arba Paskolos davėjo internetinės sistemos www.smscredit.lt ataskaita, yra laikomi Paskolos gavėjo Parašu, turinčiu Elektroninio parašo įstatymo 8 str. 1 dalyje įtvirtintą teisinę galią, o paraiška paskolai gauti yra laikoma pasirašyta.
Ši vieta savotiškai atsako į ankstesnį įrašą. Bent jau nurodo įstatymą, kurį galima pastudijuoti… Kita vertus, mane nustebino, kad parašas gali būti susitarimo objektas! Jeigu įstatymas tai leidžia, tai aš galiu susitarti su savo klientais, kad el. parašu gali būti laikomas užfiksuotas smūgis, pvz., Kubiliui į dantis… (Čia gali būti nebloga tema ateičiai!)
6.1. Paskolos gavėjas grąžina paskolą bei sumoka paskolos suteikimo komisinį mokestį pagal Paskolos davėjo išrašytą sąskaitą. Sąskaita išrašoma ir pateikiama kitą dieną po paskolos išmokėjimo. Sąskaitos nepateikimas (negavimas) neatleidžia Paskolos gavėjo nuo sutartinių prievolių vykdymo.
Tas neatleidimas man pasirodė įdomus… Jei man neišrašoma sąskaita ir aš noriu sumokėti, einu į banką ir sakau, kad noriu sumokėti kažkam, tai, jei manęs nepalaikys jie durniumi, paskui turėsiu problemų įrodinėjant, kad sumokėjau… Juk tikrina jie ten vykdo pagal kažkokius kodus, pateikiamus sąskaitoje…
6.6. Paskolos gavėjo mokėjimai yra užskaitomi tokiu eiliškumu: (i) skolos išieškojimo išlaidos, (ii) netesybos, (iii) komisiniai mokesčiai, (iv) paskolos suma.
Labai įdomus punktas, paaiškinantis, kodėl skolos gavėjas gali grąžinti po truputį ir niekada nesugrąžinti… Čia jei kažkam kyla klausimas, kodėl paskolos suma, mokant dalimis taip ir nemažėja…
7.2. Paskolos gavėjui uždelsus sumokėti bet kurį Paskolos sutartyje nustatytą mokėjimą, Paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti Paskolos davėjui 1% dydžio delspinigius už sutarties nevykdymą nuo bendrosios uždelstos mokėjimų sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
Vuolia! Va šito ir ieškojau, nes pasiėmęs paskolą nepaskaičiavau, kada man įkris pinigėliai, kad grąžinčiau paskolą… Dabar matau, kad pigiau, nei nemokėti, yra prasitęsti terminą…
Kita vertus, radau vakar labai labai labai naudingą straipsnį. Pateiksiu esminius momentus:
- Delspinigiai skirti patirtų nuostolių kompensavimui, todėl negalima iš jų tikėtis „pasidaryti“ papildomų pajamų.
- Teisminė praktika nurodo, kad maksimalus priteistinų delspinigių dydis negali būti didesnis 0,05 proc. už uždelstą dieną.
- 1 proc. dydžio delspinigiai yra 20 kartų didesni už teismų priteistiną jų dydį!
- Kredito bendrovės įkalbinėja pasirašyti vekselius už turimą skolą, žadėdamos palankesnį skolos išmokėjimo grafiką ir t.t.. Patarimas: NIEKO NEREIKIA PASIRAŠINĖTI, nes…
- Turėdama vekselį, greitųjų kreditų bendrovė net be teismo gali kreiptis į anstolius skolos išieškojimui neteismine tvarka.
- Dažnai apsimoka eiti į teismą, apmokant jo išlaidas, nes teismas sumažina delspinigius ir galutinė suma gali būti gerokai mažesnė, nei iš pradžių reikalauja bendrovė.
- Jei sutartis su greitųjų kreditų bendrove sudaroma Internetu, pagal LR teisės aktus, esate traktuojami kaip silpnoji pusė ir visos sutarties nuostatos yra aiškinamos jūsų naudai!
Grįžtant prie sutarties…
7.3. Paskolos gavėjas supranta, jog delspinigių norma yra nustatyta atsižvelgiant į Paskolos gavėjo veiklos specifiką, didelę nuotolinio ir automatizuoto skolinimo riziką ir lyginant su paskolos dydžiu santykinai brangiu išieškojimu. Dėl to Paskolos gavėjas pripažįsta, jog nustatyta delspinigių norma yra protinga, sąžininga ir teisinga.
Kiek aš suprantu, veiklos specifika ir rizika atsispindi palūkanų normoje. Bent jau rizika tikrai turėtų padidinti aną… Tuo tarpu, jei teisingai suprantu, delspinigiai skirti žalai kompensuoti, t.y., jei kreditą teikianti bendrovė būtų pasirinkusi alternatyvų investavimą į obligacijas, pasidėjusi indėlį ar pan., tai žala būtų vertinama pagal alternatyvaus investavimo suteikiamą naudą… Iš tikro paradoksalu, kad greituosius kreditus teikiančios įmonės argumentuoja savo palūkanų normą tuo pačiu argumentu kaip ir delspinigius…
(Laukite tęsinio. Rytoj bus.)
Mantai, bandai atidaryti PDF byl1 su velniai žino kokia programa ir skundiesi, kad negali atidaryti. Naudok Adobe Reader ir greičiausiai nebus problemų nei pačiam, nei tai bendrovei nereikės spėlioti kas čia atsitiko. Nes praeitame įraše irgi nė žodžiu neužsiminei, kad naudoji ne originalią programą.
Ir beje pastraipoje apie delspinigius patalpinai blogą nuorodą – įdėjai patį tekstą, o ne nuorodą į tą tekstą 🙂
Praeivi, šį kartą pastabos dėl naudojamos programos nepriimsiu. Čia tas pats kaip pasakyti „Linux“ vartotojui, kad naudotų „Windows“, arba „Firefox“ naudotojui, kad naudotų „IE“. Absurdas! Naudoju t1 sistem1, kuri man patogiausia ir priimtiniausia. „Foxit reader“ naudoju jau seniai, jis turi man asmeniškai labai patogią funkciją – tabus. T.y., atidaro visus .pdf dokumentus viename lange skirtinguose tabuose. Nežinau, ar „Adobe Reader“ jau tokius turi, bet, kada atradau „Foxit“, neturėjo. Be to, failą mėginau atidaryti ir naudodamasis Gmail peržiūros funkciją – tas pats rezultatas, kad atidaryti neįmanoma dėl slaptažodžio.
Kita vertus, bendrovė turėtų informuoti, kokią programinę įrangą reikia naudoti, jei atsiranda kažkoks nesuderinamumas. Visų pirma, ji turėtų siekti patogumo vartotojams, o jei neišeina, tai informuoti apie tai ir patarti, kad reikia naudoti tą ir tą. (Būna Internetinių puslapių, kurie informuoja, kad jie kurti „IE“ platformai, tad juos reiktų peržiūrėti per naudojant šią bestiją…)
O dėl nuorodos, dėkui, pataisiau. 😉
Mantai, tikiuosi supranti, kad PDF sukūrė Adobe ir tik jie palaiko šį standartą. Tai, kad pats naudojiesi kažkokia konkrečia programėlę tikrai neįpareigoja banko siusti dokumentus suderinamus ir su tavo naudojama programa. Palyginimai su windows/lnux irgi niekam tikę – jie siunčia PDF dokumentą, tai tikisi, kad bandysi jį atverti su tam skirta programa. Jau nekalbant apie tai, kad Foxit ilgą laiką buvo galima prikabinti paleidžiamą bylą tiesiog PDF dokumente. Adobe Reader ne ką saugesnis, bet naudoti šalutinį produktą ir po to skustis… 😐
1. Net jei jie neįsipareigoja, kad padarys .pdf, kuris atsidaryti mano naudojamose programose (abby fine reader, foxit reader, google peržiūroje), jie vistiek esant užklausai galėtų teiktis atsakyti tai, ką tu man mėgini išaiškinti – reikia atsisiųsti adobe reader programą, kuri nemokama, susiinstaliuoti ir pažiūrėti. Nemanai, kad bent paaiškinti jie privalo? Kita vertus, gal tu teisus, aš privalau a priori žinoti, kokią programą reikia naudoti, tad dabar paklausau tavęs ir siunčiuosi…
2. Na, su savo vodafone mobile connect pagaliau atsisiunčiau, per 15 min ir… na, atdaro jau. Bent tiek gerai, kad parašęs savo įrašą tinklaraštyje gavau praeivio komentarą, bo man taip ir nesugebėjo pas anuos dirbantys žmonės paaiškinti… o dar aš šiaip retkarčiais naudoju kompiuterį, o kaip bus su tais žmogeliais, kurie apie adobe pirmą kartą girdi?..
Keista, kad bylos nesugebėjo atidaryti netgi google. Skamba neįtikėtinai. Negali būti internetinio ryšio problemos?
Ir jeigu žmonės nepatiki savo kompiuterio instaliuoti penktokui kuris greičiausiai įdiegs jau apkrėstus windows tai neturėtų būti ir problemų su PDF bylomis, nes netgi retas penktokas puola diegti Foxit vietoje Reader 😛
O šiaip galėtum pranešti tai kontorai kame buvo problemos – gali būti, kad jie patys nesupranta. Tiesiog atsinaujino į paskutinę versiją ir dabar nuo ryto iki vakaro sprendžia problemas ir nežino kaip jas išspręsti 😀
Google parašė: „Sory, the document is pasword protected and cannot be viewed“… Aš įtariu, kad čia kažkoks Adobe DRM veikia…
Pirmos 2 dalys buvo nuobodžios. Šita įdomesnė 🙂
Nežinojau dėl 0.05% 🙂
Na, va, bent naudingas kažkuo buvau… 😀
[…] praėjusios savaitės pabaigoje rašiau apie greituosius kreditus, negalvojau, kad visgi man kada nors bus atsakyta į užklausą, kodėl jų atsiųstos .pdf bylos […]