100!
Akismet has protected your site from 100 spam comments already.
There’s nothing in your spam queue at the moment.
Simboliška?..
Sakoma, kad laimingi laiko neskaičiuoja. Dar jie dažnai ir pinigų neskaičiuoja. Ar visiškai nieko neskaičiuoja… O kaip tada su laimingais buhalteriais, įmonių vadovais, akcininkais?! Skaičiuoja jie! Laiką irgi skaičiuoja!!!
Taigi, tai 100-tasis tinklaraščio įrašas… Kai pamačiau, kad turiu 95, net nustebau – 100 artėjo nenumaldomai…
O kas toliau?! Bus ir 101, 102 ir t.t.
Galvojau, reiktų šiandien pasidalinti lankomumo statistikomis, bet gal ne… Gal kitą kartą, kai jausiuosi labiau išsikvėpęs, nei esu dabar.
Jeigu būtum įtaikęs sausio 1 dienai tai išvis būtų vienetukų ir nuliukų šokiai 🙂
Beje, kodėl vis dar ne darbe? Ir ar tikrai bus 101, 102 ir t.t. kai pradėsi dirbti?
Laisvadienis man… 😀 O dėl kitų įrašų, tai jų bus. Blogiausiu atveju tiesiog suplanuosiu juodraščius kokiems keliems mėnesiams į priekį… 😀
Kažkoks tai svajonių darbas – tik vakar ėjai darbo sutarties pasirašyti, o šiandien jau laisvadienis 😀
Rytoj irgi laisvadienis… 😀 Darbo vietą įrenginėja… 😉 Nekantrauju, kai galėsiu pradėti.
Taigi tu ne stalius, kad reikėtų varstotą įrengti 😀 Beje, o kaip vadinsis tos naujos pareigos jei ne paslaptis?
Rinkodaros didmeistris… 😀 O jei rimtai, tai vadovas… 😀
Na beliko sulaukti kol išsprūs darbovietės pavadinimas 🙂
O aš nieko ir neslepiu… 😉 Jei tik google moki naudotis, gali viską rasti. 😛
nemoku 🙁
Aš ir. 😉
Dar tik 100 brukaliukų. Nieko, nenusimink, vėliau per dieną tiek surinksi.
Tie 100, kaip nekeista, tai visokių kardiologų asociacijų ir kitų su medicina susijusių… Bent jau nesiūlo pasididinti pasididžiavimo, kaip kad „spamas“, ateinantis į el. paštą… 😀
Mantai, nebūk kaip praeivis, lankomumo statistika nelabai įdomu. Geriau ką nors kitą 😉
Na, gal kažkam ir įdomi ta statistika, nes ne vien tik praeivis apie ją parašo… 😉 (Prisipažinsiu, kad būtent praeivio tokio įrašo ir nepamenu.) Aš asmeniškai nelabai ir skaitau tokius įrašus, bet puikiai žinau ir iš karto išduodu paslaptį, kad tokius rašysiu, kai nebebus visai apie ką rašyt. 😀
Sveikinu! Blogo gyvenime yra dvi svarbios datos – pirmasis šimtas, ir pirmi metai, visa kita – ne tiek svarbu 🙂
Mėgstu skaityti šimtuosius įrašus, turiu tokį hobį 😉 Gal reikėjo kolekcionuoti?! 😉
Sveikinu ir linkiu! 😀
Dėkui, dėkui… 😀 Na, iki pirmų metų dar tolokai, bet, jei bus ūpo tik ūpo, iki pirmojo gimtadienio galim ir 1000 sulaukti. 😀 Manau, kad tai irgi gana reikšmingas skaičius. 😉
Gal ir reikšmingas, bet nebus svarbesnis už pirmą šimtą 😀 Tuoj patikrinsiu 😀
Man šimtasis tikrai buvo svarbesnis. O tūkstantis – kas tas tūkstantis?! Jau nebelieka prasmės skaičiuoti 😀
O gal ir rimtai sakai… Turbūt man bus labai gėda prisiminti savo 100-tąjį įrašą… 🙁 Reikėjo parašyti kažką gigantomaniško… 😀
Che, o kam ta gigantomanija?! Įrašas geras, trumpas ir aiškus. Ko gėdytis?! 😀
Tai, kad įrašas praktiškai apie orą… 😀
Praktiškai apie tave patį. Štai – šimtojo slenkstis, truputėlis netikrumo, truputėlis pasidrąsinimo, truputėlis noro ir tuo pačiu nenoro simbolinti…
Čia aš nevykusiai bandau paaiškinti žodžiais tai, kas suvokiama tiesiog taip.
Būtent todėl man ir patinka šimtieji, už jų nuoširdumą 🙂
Spėju, kokių dvidešimt šimtųjų jau skaičiau…
Paskui pats pamatysi, kai kitamet užtiksi šimtąjį „apie orą“ jis tau daugiau pasakys tarp eilučių 😀
Nuoširdžiai prisipažinsiu, kad rašydamas net negalvojau, jog tiek daug patyrusi akis galės išskaityti… 😉
Čia šiaip nukrypimas į šalį nuo temos. Aš po kažkurio įrašo pagalvojau, kad tu ir Praievis – vienas ir tas pats žmogus. Nes dažnai įrašus pradedate panašiai 🙂
O šiaip dėl įrašų geriau rečiau nei dažniau. Aš tai neskaitau tų, kurie spamina kiekvieną dieną. Tam yra delfiai…
jei Evaldai, esi teisus dėl kai kurių savo komentaro dalių, siunčiu tau šompano bonke….
Man tai tik megztuko nuotrauką atsiuntei, o kitiems tai šampano buteliai liejasi? NEUŽMIRŠIU! 🙁
O ką, norėjai be megztuko?
Tiks ir šampanas. O butelį galėsi Evaldui nusiųsti 😉
Nieko nežinau, lauk foto be megztinio
Tai šiandien jau 2 tuščius laiškus atsiuntei – čia ir buvo tie foto be megztinio? Galėjai perspėti, kad nuotraukose nieko nebus, ne tik megztinio 🙁
Labai jaudinuos su tavim susirašynėdama laiškais, tai pasispaudė tuščias laiškas. NET DU KARTUS!
Tai dar bus laiškas su foto be megztinio? o.O
jau buvo… 🙂
Apie ką jūs čia? Bet tęskit ir nekreipkit į mane dėmesio… 😉
Joa, mes tai tik mano susidvejinusi tapatybė.
Ir keistas skaitymo kriterijus – negi įdomiau skaityti kartą per savaitę ar metus parašytą niekalą nei kasdien ką nors įdomaus? Čia niekam netaikau, tik sakau, kad atrankos kriterijus toks baisiai dirbtinai pritemptas iš operos “ aš nežiūriu TV“, net nesusimastant, kad toks požiūris nė velnio nesiskiria nuo kokios fyfos pareiškimų, kad ji neskaito knygų. Kvailą girtis, kad kažko nedarote. Tiesiog nedarykite 😀
Čia ne konkrečiai apie Mantą, bet pažiūrėk pavyzdžiui blogeriuose tuos, kurie ten po kelis įrašus kasdien parašo, sekmadienio mintis apmąstymui ir pan.
Na, tai nėra nukrypimas nuo temos. Iš tikro, pripažinsiu, kad kaip autorius esu savotiškai plėšomas į dvi puses – vieni nori daug ir visko apie nieką, nes jiems patinka, ką ir kaip rašau (trys žmonės man parašė tai savais žodžiais į A.Ž.), o kiti nori rečiau, bet kokybiškai, nes žino, kad tą irgi sugebu…
Kol kas man labiau prie širdies pirmas variantas – daugiau visko po truputį/ Tai nereiškia, kad taip rašysiu visados, dabar ir per amžius! Tiesiog nelabai suprantu savo lankytojų profilio, kas jiems būtų įdomiausia (tai pasimato per komentarus ir kt. statistikas), tad šaudau visomis kryptimis ir tikiuosi, kad atsitiktinai pataikysiu ten, kur reikia…
Ai, o dėl sutapatinimo su praeiviu… Man garbė. Jis kur kas žinomesnė ir ryškesnė blogosferos persona nei aš kada nors tapsiu. Beje, jei lygintum komentarus ir įrašus, pamatytum, kad komentaruose praeivis šmaikštesnis už mane, o įrašuose priešingai. Jis yra unikalus ir nepakartojamas, kai aš tesu vienas iš daugelio, bandančių rašyti apie viską, bet parašantis apie nieką.
:DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD
Aš ir pats suprantu, kad įrašuose esu perdiem sausas… Viskas prasidėjo kai bandžiau rašyti kuo taisyklingiau. Šiaip jau dėl išvis pradėjau rašyti, tam, kad bent kiek įprasčiau rašyti ne šveplai. O prie to pačio bandžiau nustoti naudoti visokius barbarizmus ir… gavosi taip, kad įrašai tokie sausi, kad net pačiam neįdomu skaityt 😀
Bet po truputi atsipalaiduoju – gal su laiku įdomesni tie įrašai pasidarys.
Dėl žinomumo, tai manau apsirinki – tai, kad komentuoju visur, kur tik man įdomu nedaro manęs labiau žinomo 🙂
Teisingai Rokiškis sako, kiek perfrazuojant pastarąjį ir padarant tai kone sava mintimi – „taisyklinga kalba veda prie kalbos destrukcijos ir minties išraiškos nebuvimo“.
Turi vieną didelę bėdą – prastus kumyrus 😀
Na, na – jau suintrigavai… 😀