Iš tikro labai sudėtinga kalbėti tema, apie kurią daugiau žinai iš nuogirdų… Iki šiol neteko tiesiogiai susidurti su viešaisiais konkursais, bet teko daug girdėti… O kam neteko?! Korupcija, „otkatai“, draugeliai, giminės – visa tai yra tapę viešųjų konkursų sinonimų.
Turiu pažįstamą dirbančioje labai stambioje valdiškoje įmonėje, kuri atsakinga už viešųjų konkursų organizavimą… Na, mano nelaimei, žmogus sąžiningas ir jokios naudos iš tos pažinties neturiu anei aš, anei jinai (o būtų taip lengva kartais pateikti „geriausią“ pasiūlymą)…
Totalus pravalas! O dar giminė vadinasi… Nei pati turtų kraunasi, nei giminaičiams padeda! Na, bent jau papasakoja, kaip viskas vyksta, kaip nuo žmogaus „atsakingo“ galutinis rezultatas nelabai ir priklauso, koks spaudimas eina „iš viršaus“ ir pan. (Kai ko Daug ko nepasakoja, bet supranti stojusioje nejaukioje tyloje… Nenorėčiau dirbti viešuosiuose pirkimuose – per daug streso, per daug ašarų…)
Ai, bet kur aš čia nuklydau?! Norėjau pasidalinti savo pirmaisiais susidūrimais su viešaisiais konkursais…
Tai buvo ketveri, penkeri metai atgal… Paskambini į įstaigą ir paklausi, ar reikia jiems tokios ir tokios paslaugos, jie sako, kad reikia, susitari susitikt, nuvažiuoji, suderini viską, palieki komercinį pasiūlymą, sutartėlę pasirašymui – viskas sukalbėta. Tyla! Po kurio laiko paskambini ir sužinai, kad jie čia sumąstė viešą konkursą padaryti ir konkurentų kaina pasirodė geresnė… „Tiesiai per aplinkui“ išsiaiškini, kad konkurentai – tai draugai, giminės, kursiokai, uošviai ir pan. Vat taip ir sugebėdavom sudalyvauti viešuosiuose konkursuose… Laimėdavom tik pas gimines, draugus, kursiokus ir kitus artimus žmones…
Dabar ar tai laikai pasikeitė, ar tai įstatymas – nežinau. Gal kokia STT „prašienavo“ smulkias biudžetines įstaigas?! Rengiami tikri konkursai!
Jei reikia kažkam ko nors, tuoj padaro telefoninę apklausą, kas kiek siūlo, paprašo atsiųsti komercinius pasiūlymus, susega juos į papkę ir išsirenka geriausią – pigiausią… (Iki šiol nebūčiau pagalvojęs, kad prekybcentrio lankstinukas irgi dalyvauja tokiuose konkursuose…)
Gal viskas būtų ir normalu – išsirenka pigiausią ir pasirašo su juo terminuotą paslaugų teikimo sutartį, bet… Bet faktas, kad nepaskambina visiems suinteresuotiems dalyvauti konkurse!
Mano darbdavys – suinteresuotas konkursais, bet… Google nelabai gerai jį indeksuoja… Įmonė seniai veikia, bet sunku atrasti jos kontaktus netgi įmonių kataloge. Logiška, kad neranda, kad nepaskambina, nepasiūlo sudalyvauti… Tik kad nepasiūlo ne tik mums, bet ir geriau indeksuojamiems konkurentams… Bet ne čia esmė…
Taigi, pasirašius sutartėlę, pasirodo, ji nieko taip labai neįpareigoja… Jei atsiranda po konkurso kas nors, kas pasiūlo pigiau, daroma su juo, o skirtumas… Gal į kišenę? Nežinau…
Įdomu, ką apie viešuosius pirkimus sako koks nors įstatymas?.. Girdėjau, kad toks yra… Neteko skaityti, bet realiai vis matau, kaip fiktyviai vykdomi tie konkursai, o net ir po jų nesilaikoma sutarčių…
O nebaisu buvo eiti dirbti į įmonę, kuri pasiūlė dvigubai daugiau nei užsiprašei? Pasiskaičius jos kainodarą, org.technikos problemas ir nesirūpinimą savęs pateikimu internete bijau ir pagalvoti, ką dar apie tavo darbdavį sužinosiu 🙂
Šiaip nieko blogo per daug nesužinosi – ne visiems duota aprėpti viską. Jie yra labai geri savo srities žinovai, bet specializacija pakankamai siauroka…
Turėjau omenyje tavo vadą, o ne įmonę…
Jo.. viešieji konkursai 🙂 Super tema. Esu dalyvaves abiejuose pirkimų pusėse..
Galėčiau daug nuoskaudų papasakot.. bet kolkas nesiruošiu emigruot iš Lietuvos, tai geriau patylėsiu.
iš principo sistema įdinga iš „abiejų pusių“. t.y. ir perkančioji organizacija gali „sužaisti“ kriterijais, ypač kai dalis jų būna subjektyvūs.
Esu apie tai rašęs..
Tiesa, nusipirkti ką nors per viešą konkursą irgi nėra paprasta.. ypač kai kaina yra lemiamas veiksnys…
Super tema, bet žmonės, kurie su ja susidūrę, vengia jos kaip maro…
Prikibsiu, jeigu nesupyksi, prie klaidelių tekste 🙂
– „penkeri metai atgal“ – rusiškas vertinys, reikia sakyti „prieš penkerius metus“
– „Turiu pažįstamą dirbančioje“ – „dirbančią“
– „Dabar ar tai laikai pasikeitė, ar tai įstatymas“ – „tai“ irgi nevartotinas
– „Vat taip“ – „Вот…“
– „Taigi, pasirašius sutartėlę“ – „Taigi pasirašius sutartėlę“
Evaldai, o ko čia pykt? 😀 Džiugu, kad yra ieškančių ir kimbančių… 😀
Šiaip klausimas – ar turite atitinkamą kompetenciją „kabintis“? Klausiu tam, kad žinočiau, ar patarimus duoda eilinis kalbos vartotojas ar kalbininkas/kalbos ekspertas. Tai svarbu man žinoti, kad galėčiau daryti tinkamas išvadas dėl kalbos kultūros patarimų.
(P.S. Kablelį po „taigi“ dedu nuo senų laikų ir pirmą kartą man kažkas pasako, kad nededama… Čia nauja taisyklė ar mano sutikti lituanistai jos nežinojo/nepastebėjo?)
„penkeri metai atgal“ jau greičiau angliškas nei rusiškas.