Nuolaidų skaičiavimo metodikos

Įdomūs dalykai dedasi su tais nuolaidų skaičiavimais – jau atradau keturis skirtingus skaičiavimo būdus, o kiek dar liko man nežinomų… Taigi, šiame įraše mėginsiu parodyti, kaip galima, manipuliuojant skaičiavimais, gauti keturis skirtingus rezultatus.

Tam, kad būtų lengviau perteikti skaičiavimo metodiką, pasitelkim paprastą modeliuką, kur turim savikainą, kainą ir nuolaidą.

Tarkim, kad savikaina yra 5o Lt, kaina – 100 Lt, o nuolaida – 50 proc.

***

1 būdas

Turim kainą ir nuolaidą, tad iš kainos atimame 50 proc. ir gauname, kad parduodame už savikainą – 50 Lt. (Galit patikrinti skaičiuotuvu.)

Tiems, kam reikia detalesnio paaiškinimo, rašau formulę:

kaina su nuolaida = pradinė kaina – nuolaida *  pradinė kaina

Įrašę skaičius, gauname, kad 100 – 0,5*100 = 50 Lt.

Tą patį rezultatą gauname paprasčiausiai dalindami iš 2. Kodėl? Nes 50 proc. paprasčiausiai reiškia pusę.

2 būdas

Ar žinote, kaip skaičiuojamas PVM? Kaina su PVM daliname iš 1+PVM ir gauname kainą be PVM.

Panašus skaičiavimo principas taikomas ir nuolaidos skaičiavimui:

kaina su nuolaida = pradinė kaina/(1+nuolaida)

Taigi, įstatę skaičius gauname, kad kaina su nuolaida yra lygi 66,67 Lt. (Galit pasitikrinti skaičiuotuvu.)

Paprastai tokio skaičiavimo logika – noras uždirbti daugiau. O ir pagrindimas yra:

kaina su nuolaida + nuolaida = pradinė kaina

(Tingiu skaityti verslo apskaitos standartus – VAS, bet man sakė, kad buhalteriai skaičiuoja šitaip.)

3 būdas

Šis būdas yra kilęs iš logikos, kad nuolaidą galima taikyti tik antkainiui, nes paprastai taikant nuolaidas įmanoma gauti situaciją, kai kaina su nuolaida yra mažesnė už savikainą.

Antkainis paprastai skaičiuojamas iš kainos atėmus savikainą ir šiuo atveju gaunasi 50 Lt.

Toliau viskas kaip pirmame būde – atimam iš antkainio 50 proc. ir gautą skaičių pridedam prie savikainos. Gauname, pataisykit, jei klystu, 75 Lt.

4 būdas

Tai antro ir trečio būdo sintezė: surandam antkainį, dalinam iš (1+nuolaida) ir pridedam prie savikainos. Gaunam 80,34 Lt.

***

Visi šie būdai teisingi, net jei kažkam atrodo, kad taip nėra. Visi šie būdai taikomi ir kartais be jokių paaiškinimų, kaip skaičiuojama nuolaida. Teisinga kaina? Tokia neegzistuoja!!!

Šis nuolaidų skaičiavimo paradoksas ypač pastebimas viešuosiuose konkursuose, kai prašoma pateikti nuolaidą ir galutinę kainą: įprastos vieneto kainos sutampa, nuolaidos sutampa, o, va, galutinė kaina skiriasi…

Tagged , , , , ,

4 thoughts on “Nuolaidų skaičiavimo metodikos

  1. Dalius parašė:

    Aš visada tikiuosi, kad man nuo laida bus skaičiuojama pagal 1 būdą. Nes aš esu privatus ir žaidimai su PVM man nesuprantami.

    O apie nuolaidas kalbant.. procentinės nuolaidos nieko nesako. Paskutiniu metu visada klausiu „galutinės kainos“. O nuolaida… neseniai susidūriau: vienas žaislas su 50% vienoj kontoroj kainavo maždaug 10% daugiau nei kitoj…

    Beje, žodžiu nuolaida pas ave žymi tiek procentine tiek apsoliutine nuolaida. Sunku kartais suprasti.

    • Mantas parašė:

      Žymiu sąmoningai, nes realiai tokie žodžiai kaip nuolaida, antkainis, pelnas ir pan. vartojami tiek procentiniams, tiek absoliutiems dydžiams, nors dažniausiai universitetiniuose apibrėžimuose yra pateikiamas tik vienas jų.
      Šiame įraše nepaminėjau dar vieno nuolaidų skaičiavimo būdo, kuris nelabai susijęs su skaičiavimu, bet dažnai pastebimas grupinių portalų, el. parduotuvių ir prekybos tinklų atvejais – yra kaina, kaina, kuri paauga ir akcija, kai pritaikoma nuolaida ir gaunama kaina kažkur tarp pradinės kainos ir pabrangimo… Pasibaigus akcijai kaina arba grįžta į pradines ribas, arba lieka „akcijinė“, arba vistiek pakyla, nes akcijos dėka „išauga“ produkto vertė – lygtais prieš akciją buvo mažiau perkama, nes mažiau žinoma apie produktą, prekės ženklą, o akcija sustimuliavo paklausą, todėl vadovaujantis paklausos-pasiūlos kreivėmis, auga kaina…
      Kita vertus, tos nuolaidos ir akcijos dažnai nebetenka prasmės, nes, pastebėjau tendenciją, žmonės mokosi derėtis dėl visko…

  2. Laimis parašė:

    Siek tiek maisai uzvadinimus. Angliskai – margin ir mark-up – yra skirtingi dalykai ir jie puikiai aprasyti gugl.kom. Paprasciausiai: PVM skaiciuoji dalindamas is 1.21, nes PVM skaiciuojasi nuo apatines kainos (PVM pridedamas), o nuolaida skaiciuojama nuo virsutines kainos (nuolaida atimama). Tad 21% nuolaida nera lygu atimti 21% PVM.

    • Mantas parašė:

      Atsiprašau, kad taip vėlai patvirtinau komentarą, bet tam buvo dvi priežastis: rašiau įrašą ir paskui mąsčiau, ką parašei, nes nelabai supratau, ką norėjai pasakyti – galva šiandien nedirba.

      Iš esmės įrašas yra ne apie sąvokas. Jis nėra ir apie tai, kaip reikėtų skaičiuoti. Šis įrašas nurodo būdus, su kuriais esu susidūręs praktikoje.

Comments are closed.

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos