Kadangi jau „pasigyriau“, kažkuriame iš įrašų, kad užsiimu brukalų siuntimu „ne savo valia“ darbe, ką tik gavau užklausą, ar tikrai žinau, ką darau ir ar tikrai galima siųsti reklaminius pranešimus el. paštu. Žmogus man atsiuntė susirašinėjimą, kurį pateiksiu šiame įraše žemiau ir klausia manęs: „ar galima siųsti reklaminę informaciją įmonėms viešai pateikiamu el. pašto adresu, skirtu bendro pobūdžio kontaktams?“
Nesu teisininkas ir įstatymų bei LVAT teismo sprendimų atmintinai nežinau, bet klausimas geras ir, mano asmenine nuomone, tikrai galima siųsti laiškus, fakso pranešimus, el. laiškus įmonėms tais adresais, kuriuos anos pateikia viešai. O gal aš klystu?.. Žemiau susirašinėjimas tarp dviejų įmonių (pradėkit skaityti nuo apačios):
On 2011.04.06 12:11, XXX wrote:
Atsiimkit pinigus uz teisininku paslaugas.
___
From: XXX
Sent: XXX
To: XXX
Subject: Re:Sveiki dar sykį,
Rašau Jums tik dėl aiškumo. Prieš siuntinėdami laiškus konsultavomės su teisininkais ir sužinojome, kad viešai pateikiama kontaktinė informacija iš karto nurodo kvietimo teikti pasiūlymus, užklausas ir pan. pobūdį. Tame tarpe ir reklaminę informaciją. Jeigu Jūs konsultavotės su teisininkais, kurie mano kitaip, arba galite nurodyti LVAT sprendimą šiuo klausimu, mes mielai plačiau pasidomėtume šiuo klausimu.
Bet kuriuo atveju, mūsų įmone gerbia Lietuvos Respublikos įstatymus ir jų laikosi, tad atsižvelgdami į Jūsų pageidavimą, nesiūlysime Jūsų įmonei jokių paslaugų ateityje bet kokia įmanoma forma.
—
Pagarbiai,
XXX
___
On 2011.04.06 11:53, XXX wrote:
Mes niekada jums neisreiskeme sutikimo siusti mums reklama. Ir toliau nesutinkame gauti jokios reklamos jokiomis priemonemis.
13 straipsnis. Reikalavimai reklamai, skleidžiamai kitomis reklamos perteikimo priemonėmis
1. Reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu ar jo prašymu.
2. Draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas.
___
From: XXX
Sent: 2011 m. balandžio 6 d. 10:38
To: XXX
Subject: Re:Sveiki!
Jūsų įmonė gavo mūsų pasiūlymą į viešai pateiktą el. pašto dėžutę, skirtą interesantų kreipimuisi. Kadangi išreiškėte pageidavimą, jog daugiau mūsų pasiūlymai nebūtų siunčiami, padarysime viską, kas priklauso nuo mūsų, kad daugiau nebegautumėte jokių reklaminių pasiūlymų iš mūsų įmonės el. paštu.
Kita vertus, norėčiau pasiteirauti, ar pageidaujate gauti mūsų pasiūlymus telefonu, faksu ar reguliariu paštu, kurie pateikiami kaip viešai prieinama kontaktinė informacija?
Geros dienos!
—
Pagarbiai,XXX
___
On 2011.04.06 11:11, XXX wrote:
Draudziame siusti bet kokia reklama (naujienas ir pan) i elektronini(us) pasta(us), kuris(e) baigiasi XXX
Gave dar bent viena tokio pobudzio laiska, kreipsimes i VTAT del reklamos istatymo 13 str. 1 ir 2 daliu pazeidimo.
Smagus susirašinėjimas!
Tiesioginė rinkodara negavus asmens sutikimo yra draudžiama.
68 straipsnis. Tiesioginė rinkodara
1. Naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik esant išankstiniam abonento sutikimui.
2. Asmuo, kuris teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gauna iš savo klientų elektroninio pašto kontaktinius duomenis, gali naudoti šiuos kontaktinius duomenis savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jei klientams yra suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio kontaktinių duomenų naudojimo pirmiau nurodytais tikslais, kai šie duomenys yra renkami ir, jei klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo, siunčiant kiekvieną žinutę.
3. Draudžiama tiesioginės rinkodaros tikslu siųsti elektroninio pašto pranešimus slepiant siuntėjo, kurio vardu informacija siunčiama, tapatybę arba nenurodant galiojančio adreso, kuriuo gavėjas galėtų pareikalauti nutraukti tokios informacijos siuntimą.
Paradoksalu, kad aną susirašinėjimą gavau irgi iš Manto… 😀
O dabar įsiskaitau į tai, ką pakopijavai ir matau:
„…esant išankstiniam abonento sutikimui“, o jei asmuo ar įmonė nėra abonentas ar, kitais žodžiais sakant, klientas ši nuostata galioja?
2 dalis išvis nė prie ko – tarkim noriu, kad mano įmonės klientais taptų UAB „Puntuko ridentojai“, tai pasigūglinu įmonę, susirandu kontaktus ir skambinu, rašau ar nuvykstu be jokio kvietimo ar susitarimo.
3 dalis kaip ir nekelia klausimų bei minčių. Tačiau tavo pateiktas atsakymo variantas, deja, neatsako į pateiktą klausimą, o iškelia dar daugiau…
Abonentas yra asmuo arba įmonė, kuri naudojasi tam tikra paslauga. Šiuo atveju esi abonentas, nes naudojiesi el. pašto dėžute, telefono numeriu ar kuo kitu, per ką tave pasiekia. Abonentas šiuo atveju nereiškia jūsų su kita įmone tarpusavio santykio.
Dėl antro. Reikia jau žiūrėt, kas įtelpa į tiesioginę rinkodarą, o kas ne.
„Tiesioginė rinkodara – veikla, kuri yra skirta paštu, telefonu ar kitokiu tiesioginiu būdu siūlyti asmenims prekes ar paslaugas ir (ar) teirautis jų nuomonės dėl siūlomų prekių ar paslaugų. “
Čia reiktų teisininkų klaust, kur ta tiesioginė rinkodara prasideda. Faktas, kad nuvykimas nedraudžiamas, nes čia viskas galioja tik el. ryšių priemonėms.
Dėl skambinimų ir rašymų. Realiai, jei įmonė, pateikdama savo duomenis, nenurodo, kad ją domina potencialių partnerių pasiūlymai ar pan., interpretuočiau, kad įstatymas pažeidžiamas.
Dėl abonento – aš negaliu įmonės traktuoti kaip abonento, jei iki šiol neturėjom jokių kontaktų. Tą abonentinę sutartį ji turi su kažkuo kitu ir tas kažkas kitas galbūt ir turi tą leidimą ar draudimą…
Šioje vietoje reiktų aptarti ir informacijos talpinimą įmonių kataloguose… Juk praktiškai patalpindamas kontaktus, tu išreiški sutikimą dėl tiesioginės rinkodaros. Esu beveik tikras, kad kažkokie punktai yra įtraukti į katalogų sutartis… Vedu prie to, kad jei viešini duomenis, sutinki gauti pasiūlymus – tokia mano interpretacija. Čia tikrai, manau, net ir teisininkai galėtų padiskutuoti, nes, jaučiu, problemą galima vertinti įvairiai…
Iš tikro dėkui už komentarą, kuris atskleidė, kad atsakymo pozicija priklauso nuo to, kam a priori teiki pirmenybę: draudimui ar leidimui. Man svarbu, kad būtų pateiktas draudimas, kad nebūtų galima kontaktuoti el. paštu („kas nedraudžiama, tas leidžiama“). Kaip supratau iš komentaro, tamstai, svarbu, kad būtų pateiktas leidimas šalia kontaktų, juos naudoti tiesioginės rinkodaros tikslais („kas neleidžiama, tas draudžiama“)…
Ko tu prie to žodžio taip prisikabinai. Jei būtų parašyta ne „abonentas“, o „fizinis arba juridinis asmuo“ gal paprasčiau būtų. Tai, kad kažkas yra telefono numerio abonentas, neturi jokių sąsajų su tuo, ar tu gali spamą siųsti ar ne.
Talpink tu kontaktus, kur tik širdis geidžia, jei neprirašai/nepažymi, kad pageidauji spamą (tiesioginės rinkodaros pasiūlymus) gauti, tai niekas tau jų ir negali siųsti. Kaip tu kažką interpretuoji, čia jau tavo reikalas. Gal žmogus tą paštą dėl klientų įsikėlė, gal dėl esamų partnerių. Koks skirtumas, kokie jo tikslai. Čia tik jo reikalas.
Jeigu katalogų taisyklėse yra tam tikri punktai – valio, siųsk spamą, jis davė leidimą. Bet čia jau reikia ne „manyt“, o „žinot“, kad tokie punktai tikrai yra. Jei kokias pretenzijas reikš, galėsi paaiškint, iš kur gavai leidimą siųst spamą. Kitu atveju – esi kaltas.
Ne jis turi įrodyt, kad leidimo nedavė, o tu turi įrodyt, kad leidimą gavai. Nelabai čia yra ką interpretuot, pirmoje straipsnio dalyje labai aiškiai tai parašyta: nėra leidimo – jokio spamo. Jeigu tau dar tas straipsnis kažkokių abejonių kelia, gali nusiųst laišką į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, specialistas patvirtins.
Šiaip nereikia taip piktai… 😉 Aš juk draugiškai bandau padiskutuot… 😉
O šiaip dėl pasiūlymo kreiptis, tai šiandien išsiųsiu laišką pasiteiravimui. 😉
Užklausa išsiųsta ir nuo rytojaus pradedu laukti 20 darbo dienų, per kurias, tikiuosi, visgi sulauksiu atsakymo… 😀
Yvil. Hihi, aš esu bjaurus, labai bjaurus žmogus. Nieko čia nepadarysi. Hihi.
Dar vienas dalykas – kodėl elektroninis spamas draudžiamas, o popierinis – ne. Kiekvieną savaitę iš pašto dėžutės išmetu tikriausiai kokį pusę kg popierinio spamo.
Dėl popierinio tai labai sutinku – tokį reikia „naikinti ir rauti iš pat pašaknų“, bet nieko nedaroma… O Juk tas šiukšlinimas sukuria begalę problemų, apie kurias galima kalbėti ir kalbėti. Pvz., informuoja apie šeimininkų atostogas vagis, teršia gyvenamąją aplinką, šiukšlių rūšiavimas ir perdirbimas ir t.t.
O va, kad el. spamas yra draudžiamas – to man neįrodo nei vienas skaitytas įstatymas. Aš juos skaitau ne kaip teisininkas ir elementarios logikos rėmuose matau, kad niekur nėra pasakyta, kad reklamos be sutikimo iš tikro negalima siųsti viešai pateikiamu korespondencijos (net ir elektroninės) adresu…
Viešai pateikiamas telefonas, adresas, el. pašto adresas ar kontaktų forma – tai yra pasiūlymas parašyti ir, jei šalia neparašyta, kad negalima siūlyti prekių ir paslaugų, nesuprantu, kas gali uždrausti siūlyti naujam-potencialiam klientui. Va, kai jau pasako, kad nenori gauti, tai čia jau kita kalba…
1. Naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik esant išankstiniam abonento sutikimui.
Dar kartą čia grįžtam. Vartotojas neprivalo prie savo kontaktų rašyti, jog jis nepageidauja gauti komercinius pasiūlymus. Tuo tarpu siuntėjas gali siųsti tik gavęs sutikimą.
Visai kas kita, jei tai nėra komercinis pasiūlymas – tada tikrai galima ramiai siųst laiškus. Būtent tam žmogus ir pateikė savo kontaktinius duomenis.
Šioje vietoje vėl klausimas – ką mes laikome komerciniu pasiūlymu? Ar pranešimas, kad teikiame paslaugas, užklausimas, ar paslaugos domina ir kainos pateikimas gali būti laikomi komerciniu pasiūlymu?..
Į likusią komentaro dalį atsakiau aukščiau…
Gerai, ne komercinis pasiūlymas (kaip man labiau patinka rašyt), o tiesioginė rinkodara.
„Tiesioginė rinkodara – veikla, kuri yra skirta paštu, telefonu ar kitokiu tiesioginiu būdu siūlyti asmenims prekes ar paslaugas ir (ar) teirautis jų nuomonės dėl siūlomų prekių ar paslaugų.“
Manau, kad irgi labai aiškiai savoka įvardyta. Nelieka vietos interpretacijoms.
Kaip tik apie tai galvojau…..
http://www.dansu.lt/2011/03/23/svecias-andrius-reklaminiu-siuksliu-prieaugis-%E2%80%93-ukio-atsigavimo-pranasas/ rašoma, kad vilniečiui tenka 6.8 kg „spamo“ į pašto dėžutes.
O padėtų, jeigu prie pašto dėžutės parašyčiau, kad nepageidauju gauti reklamos?
Esu matęs lipdukų ant pašto dėžučių, reikalaujančių, kad nemestų reklamos, bet ar tai veikia, negaliu pakomentuoti – pačiam neteko mėtyt ir nesu užsiklijavęs ant savosios…
Vasarą Islandijoj buvau, ten gana populiarūs tie dėžučių pažymėjimai. Ir tai gal ne 100%, bet gana neblogai veikia.
Praktikoje gi gali drąsiai siųsti kam tik nori, svarbu, kad kai paprašo nesiųsti (kaip tavo pvz) – nesiųstum ir viskas – svarbu, kad gerbi žmogaus norą. Matosi, kad atsakęs paprasčiausiai neturėjo ką daugiau veikti arba buvo labai prastos nuotaikos…
Dar neteko girdėti apie bent vieną nubaustą smulkų spamerį ar net apie jam iškeltą bylą. Galu gale jei labai plačiai siunti ir labai dažnai, rizikuoji gauti kokį 1000Lt baudą. Jei taip darai, reiškia tau apsimoka ir 1000Lt rinkodarai nebus brangu. Jei neapsimoka – kam darai? Jei man reikėtų siųsti spamą, aš tikrai nematau jokios galimybės pralaimėti. Dar kurį laiką galvojau, kad galėtum pralaimėti prasiuntęs spamą ir susigadinęs įmonės įvaizdį, bet kaip Darius iš Radiocool pastebėjo – žmonės durni ir daugeliui tai yra absoliučiai neįdomu. Todėl ir sakau – spamas yra rinkodara be pralaimėjimo (priešingai nei mokama reklama)!
Na, aš nesu „spamo“ šalininkas ir matau pralaimėjimą – reputacija ir įvaizdis irgi yra svarbu! Šiukšlintojai niekam nepatinka…
Žinoma, galima pezėti, kad ilguoju laikotarpiu net bloga reklama suteikia žinomumo ir galima potenciali nauda, bet… Tai teorija! Praktikoje matau, kad jei esi prisidirbęs ir yra kuo tave pakeisti, kliento greičiausiai neturėsi.
Kita vertus, šis įrašas tik parodo mano neišprusimą teisės srityje – nematau anei logikos, anei priežasties, anei įstatymo, uždraudžiančio man kažkam parašyti ir pasiūlyti kažką pirmą kartą. Kitas Mantas mato, o jei jis teisus ir tai patvirtins tarnybos, tai reikš, kad galėsiu sakyti savo valdžiai, kad nieko aš nesiuntinėsiu ne todėl, kad tai neįdomu, nuobodu, tingiu, abejoju nauda, bergždžiai švaistau laiką, bet todėl, kad to neleidžia įstatymai…
Įmonėms tie įstatymai mažai rūpi, jei bauda mažesnė už gaunamą naudą (kaip karvė ir sakė). Taigi spamą toliau siųsi, bet kokiu atveju. Nebent vadovas iš principo linkęs paklusti įstatymams.
Va, tame ir esmė, kad viską pagal įstatymus ir taisykles įvairias bando daryt… 😉
Noreciau pasidziaugti, jog Valstybine Duomenų Apsaugos Inspekcija (http://www.ada.lt/) labai noriai reaguoja i elektroninius siukslintojus. Reikia tik nepatingeti ir jiems nusiusti laiska registruotu pastu arba parasyti pareiskima vietoje arba pasirasyti elektroniniu parasu. I pareskima butinai ideti laisku kopijas su header informacija. Jei reklamos siuntijas piktybiskai siuncia informacija ir po primygtinio atsisakymo (nors pagal LR istatymus galioja „opt-in“ sistema) jis bus nubaustas. Sistema isbandziau – veikia. Bijau sumeluoti, bet del to, kad nepagailejau pusvalandzio ir keliu litu elektroninam parasui siukslintojas nukentejo ~500Lt + jam teko pabuvoti teisme.
AIšku, bet noriu pasitikslint, ar kreipėtės po kažkelinto „spam’o“ ir bandęs parašyti, kad nesiųstų nieko, ar tiesiog šiaip – vien todėl, kad kažkas parašė ir pasiūlė?..
Zinoma. Po kazkelinto laisko paskambinau, bet kai man pasiule paskambinti kita diena, nesusilaikiau ir „pridaviau“.
Na tai čia jau piktybiškas spamas. Kaip sako – durnių ir bažnyčioj muša 🙂 Jei sunku ištrinti iš DB, tai 500 Lt visada padeda pajudint užpakalį 🙂
Aišku. Įdomi patirtis ir, kaip sakė Karvė, tai buvo piktybiškas šiukšlinimas, už kurį pelnytai nubausta. Kita vertus, ši patirtis nepadeda išspręsti mano ir mano bendravardžio diskusijos apie atsitiktinį siuntinėjimą viešai pateiktais kontaktiniais adresais…
Bet kuriuo atveju, dėkoju už informaciją, kuri parodo, kad, jei piktybiškai po atsisakymo siųsi, realiai rizikuoji būti nubaustu.
Dėkui už info. Aš vis tingėdavau bent vieną apskųst, nes galvojau, kad VDAI grybą pjauna.
Reiks kada neturint ką veikt, pažaist su bent vienu.
Nepatingejau ir aprasiau savo epopeja: http://lukse.lt/uzrasai/2011-04-neprasyta-reklama-spamas-ir-kaip-su-juo-kovoti/
[…] prieš mėnesį laiko paklausiau, ar spaminimas yra draudžiamas, užvirė diskusija, išreiškėm pozicijas, parašiau laišką Valstybinei duomenų apsaugos […]
Buvo prekiauta el.duomenų baze o nubaudė tik 100 Lt bauda lol, juokinga bauda už tokius neteisėtus asmens duomenų naudojimus. Plačiau: http://www.ada.lt/index.php?lng=lt&action=page&id=674