Gerai yra „supermamoms“ – pasiguodžia viena kitai forumiuke ir gyvena sau. Dar galima pasiskaityti visokių straipsniukų „delfiukuose“ ar šiaip žurnaliukuose, kad skyrybos – tai durys į naują, geresnį, lengvesnį gyvenimą. Ten piešiama pasaka, kurioje princesė gyveno ilgai ir laimingai…
O vyrai? O vyrui lieka butelis. Tikras vyras apie tai nekalba, nesidalina patirtimi, klaidomis ir išgyvenimais. Geriausiu atveju vyras priima pozą – aš uola, o ta…
Žinoma, dar būna faktinių aplinkybių kratinys, kuriuo dalinasi vyrai – „alimentus moku“, „neleidžia matytis su vaiku“, „grasina susidorojimu“ ir t.t. Tik tai nėra savijauta, nėra emocijos, nėra jausmas, tuštumos pojūtis – tikras vyras apie tai nekalba.
Nekalbėsiu ir aš. Kam aš čia pasiguosiu? Nėra prasmės, nes lengviau nebus… Grįšiu į savo gimtą miestą gal pradžiai… O tada? Naujas darbas, nauji-seni draugai…
Žinau, nebus lengva, bet… Suprantu, kad pasenau…Pasenau santuokoje ir nežinau vieno – kur trisdešimtmečiui ieškoti moters, su kuria galima būtų bent jau užsimiršti pradžiai?..
Taip, tai problema – nebemoku flirto paslapčių, nebesu jaunas ir gražus romantiškas idealistas… O ir amžius bendraamžių toks, kad santuokoj ir su vaikais tik pradeda judėt keliu skyrybų… O ir pakankamai senas ir turtingas nesu, kad kokią jauną rasčiau.
Taip, yra internetas, bet… Tai tiesiog jau visiškai praradusiems viltį
O kam išvis būtinai iškart ieškot kitos moters? Galima truputį ir be poros pabūti, o antra pusė atsiras savaime, nesvarbu, tau 20 ar 30 metų. Kažkaip pastebėjau, kad kuo desperatiškiau žmonės ieško, tuo sunkiau randa. Matyt tais savo ieškojimais pasidaro atstumiantys kitiems, nes ima elgtis per agresyviai. O, žiūrėk, apsiramina, ima mėgautis gyvenimu ir meilė ateina.
Blogiau už skyrybas, kai pamatai, kad „visos jos tokios“. Tada nė vilties nebelieka…
O as labai noreciau vienas pabuti… Bujociau sau po pasauli, neriklausyciau niekam. Rukyciau marihuana kambaryje, uzsiversciaus cipsais, alaus skardinem ir niekas negaletu klykti del betvarkes 🙂 Uoj kad taip man vienisiaus gyvenimas … 😉
Nieko, ir tokie dalykai praeina.