Daugeliui turbūt Skrudžas yra labiau žinomas kaip antinas Makdakas, t.y., tokio Donaldo dėdė, ar šiaip skūpumo sinonimas. Tačiau yra dar vienas Skrudžas – tokios vienos Kalėdinės pasakos (anti)herojus, kursai ten Kūčių naktį su dvasiomis bendravo. Ir aš čia ne apie KT…
Taigi, tarpušventyje atostogų dalį leidau kaip ir Kaune. Čia atvažiavo mano senas geras bičiulis ir kartu leidomės į naktinį miestą prisiminti savo jaunystės ir barų, kuriuose ne vieną vakarą praleidome, daugybę alaus bokalų išgėrėme… Išsirinkome tris, kurie visada buvo širdžiai mieliausi.
Dar prieš eidamas pasakiau savo jaunų dienų kompanjono šmėklai, kurio analogiška šmėkla buvau ašai, kad tai bus epinė kelionė ir Kalėdinė pasaka viename. Pasaka, kurioje mes aplankysime savo praeitį, sužinosime, kokia yra dabartis be mūsų ir nukeliausime į ateitį. Šyptelėjo mano kolega, nieko nepasakė į tą mano keistą palyginimą, nors po visko jis sutiko, kad išankstinė mano prognozė buvo visiška tiesa.
Praeitis
Pirmasis mūsų baras buvo „Fortas“ kažkada. Čia praktiškai viskas, ką prisimenam išlikę. Alus tiktai brangus. O ir tas praskiestas. Kažkur viršuj įmitę vyriokai žaidė pokerį. Antras aukštas – tuščias. Pirmame – yra kažkiek tos publikos. Tačiau nesijautė jokios gyvasties. Ne mūsų baras. Tik šešėlis koksai tų prisiminimų, apie praleistą laiką čia. Nyku, nėra net ką rašyti.
Dabartis
Antrasis buvo tas, kurio niekas nežinojo. Užkyli sau liftu, grožiesi miesto panorama. Ten būdavo tuščia ir jauku. Dabar – žmonių ten pilna. Ir mes tenais nebuvom įleisti.
Ateitis
Galiausiai senamiestis ir „boškė“. Va čia jau buvo įdomu. Alus jau ir kainuoja daug… Lyginu su vasaros sostinės kainomis. Taipogi, skiestas… Tik publika čia buvo įdomi. Visiškai neįsipaišėme į bendrą visumą niekaip…
Štai prie vieno staliuko ūgtelėję moksleiviai šventė kokį tais gimtadienį. Prie kito – kažkokių gyvenimo nevykėlių gauja sau šaškėm lošė. Prie trečio dvi, atsiprašant, kūrvos sau aptarinėjo mėnesinių reikalus ir aiškiai matėsi, kad miestą lanko jos vienu tikslu… Ketvirtas stalas – totalus moksliukų kerštas, kur kalbos nuo robotechnikos pagrindų iki keisčiausių algoritmų. Prie penkto stalo – klika sportuojančių steroidinių debilų, su aukso „cepom“ po smakru. Pastarieji kaupė drąsą degtine prieiti prie kekšyčių tų dviejų…
—
Koks pasakos moralas? Joks… Nebent tik tai, kad vakarą laimingai pabaigėm namie su alumi, kursai tikrai nebuvo skiestas… ir mintimis, kad:
Keitės miestai ir barai –
Mes keitėmės taipogi…
Barams be mūsų jau gerai,
O mums be jų neskauda dūšios.
