Atsibudo kartą bičių motinėlė ir sako: „ką čia man vis mažiau medaus nešat, o ir tas kažkoks nekokybiškas, neškit kokybiškesnį, nes tranus maitinti reikia, kad anie apvaisintų, o avilys plėstųsi, didėtų ir galėtume pasidalinti į porą spiečių!“ Na, bitės darbininkės ir ėmė galvoti, kur čia tos kokybės gavus, bet galvose tik budistinis Ommmm Niii zvimbė. Pamatė bitutės, kad nieko čia nesugalvos, tad nutarė, jog reikia geriausiai gėlytes patenkinti, kad jos daugiau ten to medaus leistų sunešti, nes, jei kokybe nepatenkinsi motinėlės, tai bent kiekybe reikia pabandyti.
Skraidė aplink gėles, dūzgė diena iš dienos, bet gėlėms tas nė motais – jos vis ten kur du žvalgėsi – ne Marytės plaukai anoms rūpėjo… Juk visada gyvenime būna taip, kad ten kur du, tai įdomu ir trečias nereikalingas.
Nuskrido nusivylusios pas močią, sako, su kokybe – budizmas kažkoks, o kiekybė žiūri ten kur du, bet juos galim paimti, nors medus prastas, bet gausim jo daug ir užteks viskam. Sutiko motinėlė ir sako: „na, labas, į žydų kompaniją ir busim du, bet ne taip kaip ten kur du!“
Kaip tarė, taip padarė… o moralas? Moralas, kad strategiją reikia turėti.
