Gavau dėstytojo laišką… Ne, ne mano… Ne, ne man… Ne, aš kaip ir niekaip su šiuo laišku nesusijęs… Tačiau laiškas, puikiai nusakantis lietuviško diplomo vertę… Vėl…
Laba diena,
Pridedu įforminimo pavyzdį, pradžią. Numeracija skyrių yra 1; 2; 3.
Potemės turi tik du skaičius 2.1;2.2. ir t.t. Pirma skyrius nesidalina į potemes, matysite pavyzdyje savo darbe pirmą dalį pernumeruokite į 2 dalį, o antrą dalį į 3. Išvadų turi būti tik tiek kiek yra uždavinių, ir turi tilpti į vieną puslapį. susitvarkyk šiandien ir atsiūsk peržiūrėti. Iš to kuris parašė atsiimk pinigus, nes taip kaip yra padaryta ginti negalima.
Labai skubėk, nes dar bus ir kitų pataisymų vėliau.dėstytojas
Pradėsiu nuo to, kad pirmiausia į akis krito klaidų skaičius, bet aš irgi žmogus, aš irgi klystu… Po to paėmė pyktis, kadapskritai gavau tokį laišką, nes čia aš nė prie ko! (Tik paskui supratau, kodėl gavau, o gavau su prašymu pažiūrėti darbą „iš šalies“…) Po to užliejo pykčio banga, kad, esant įtarimų, jog darbas nupirktas, dėstytojas nesiima atitinkamų žingsnių, kad nesąžiningas žmogus neturėtų diplomo… Galiausiai pikta pasidarė dėl elementaraus žmogiškumo… Čia ir apsistosiu.
Taigi, yra darbas. Turiu omeny ne patį baigiamąjį darbą, bet darbą kaip procesą. Yra sutartas atlygis. Yra rezultatas. Ir…
Dabar mąstau apie statybas… Yra užsakovas. Jis duoda techninę užduotį rangovui. Pastarasis pasirenka subrangovą… O šitas kažko „nedadaro“…
O jei yra automobilių remonto dirbtuvės? Yra elektrikas jose… Na, ne taip sujungia kokius laidelius…
Šioje vietoje jau girdžiu šaukiant: „Cit, Mantai, kas prisidirbo, tas atsako!!!“ Logiška ir teisinga, bet…
Bet dabar klausimas – jei autošaltkalvis ar subrangovai broką ištaiso, jiems nebereikia mokėti? O jei ištaiso kažkas kitas dirbtuvėse arba pats rangovas, tai subrangovui ar autošaltkalviui nebereikia mokėti už jų darbą?..
Čia tik šiaip klausimas, kad žmogus darė ir padarė – ar jo darbas nieko vertas, jei rezultatas netenkina?..
O jei kalbėsime apie gyvenimą? Jei gyvenai ir nieko doro nesukūrei?..
O kas, jei kalbėtume apie valstybę?.. Lietuva… Kone 20 metų statoma, nepastatoma, o žmonės moka jai mokesčius… Tai gal galima atsiimti anuos iš valstybės, nes rezultatas, nors ir yra, bet netenkina?..
P.S. O peržiūrėt „iš šalies“ neperžiūrinėsiu – neįdomu man. Man daug įdomiau panagrinėti egzistencinius būties klausimus, diskutuojant su televizoriumi, kaip tai daro vienas iš „Naša Raša“ personažų…
Parašiau ilgą komentarą ir nutryniau. Pabandysiu vienu sakiniu. Praktinį darbo eigą ir akademinio darbo rašymo eiga yra beprasmiška lyginti,nes bet kuris tekstinis darbas rašomas, kad vėliau būtų taisomas (to paties studento arba studento kuris kitais metais kalbės ta pačia tema) o praktinis darbas reikalauja tobulumo čia ir dabar. Dėstytojas (spėju čia ji vadovas bakalaurinio darbo) yra dar palankiai nusiteikęs savo studento atžvilgiu, nes jei taip pasakytų komisija ginimo metu…na tada diplomo nelauk.
Apskritai mano darbo vadovas, kuris yra garsus LT mokslininkas išradėjas ir visoks kitoks skatina ieškoti padarytų darbų ir pačiam sukurti daug tobulesnį variantą. Nes geriau jau nebekurti to kas yra sukurta,o kas yra sukurta turi pats išsiaiškinti…čia yra kabliukas šiuolaikinio mokslo. Šiais laikais pirkti, ieškoti jau padarytų darbu yra gerai. Išsiaiškini, supranti kas padaryta ir ką galima geriau pakeiti kad nebūtų kopija ir pirmyn. Dar aišku priklauso tuo temos/sferos kurią analizuoji ar tyri.
Oi, kaip čia mūsų požiūriai į mokslą išsiskiria… Buvo mano vienas dėstytojas, kuris tiesiai šviesiai man pasakė: „va, imk darbą ir perrašyk savais žodžiais. jis gavo dešimt ir tu gausi dešimt“. Į tai aš atsakiau pakeisdamas darbo vadovą…
Man mokslas yra kad ir to paties dviračio išradinėjimas, o ne nagrinėjimas, kaip tas dviratis buvo sukurtas. Kai pats konstruoji, didesnė tikimybė padaryti kažką naujo ir naudingo, nei imant ir tobulinant kažką seno. Taip, aš į mokslą žiūriu kaip į kūrybą ir analizė yra tik antrinis įkvėpimo šaltinis, kai nepasiseka sukurti pačiam iš savęs.
Panašiai yra ir versle – jeigu nesugebi sugeneruoti minties „iš savęs“, tai nėra ko lįsti į verslą pagal kitų darbus, nes mėgdžiotojai tiesiog pasmerkti ir likti uodegoje, o novatoriai ne visada, bet iškyla.
O dėl baigiamojo darbo rašymo ir praktinio darbo… Taip, pas mus nėra ko lyginti, nes iš darbo norima kokybės, o rašymo norima rezultato bet kokios kondicijos, kad tik būtų išduodamas diplomas ir maloniai atsisveikinama, kad tik vėl nereiktų bendraut su tuo pačiu žmogumi…
Cha vienu sakiniu neišėjo 😉
O gaila, kad tą ilgąjį nutrynei… Patinka man tavo (atleisk, kad taip familiariai kreipiuosi į nuostabią moterį, bet aš iš kaimo…) minčių gelmė… 😉
Verslas man kaip piešimas. Tu turi meniniko gislele arba ne. Čia joks mokslas nepadės.
Diplominio rašymas toks specifinis dalykas. Besimokant, gal ir taip, geriau išrasti savo dviratį, nors ir yra išrastas, nes moksluose, sutik, reikia imti naudą sau, kitaip nėra prasmės mokytis/studijuoti. Deja diplominį darbą berašydamas turi imt viską kas yra imanoma paimti…Net ir tai kas yra nesąžininga ir nenaudinga savo žinių bagažo praplėtimui.
Tavo vietoje su džiaugsmu būčiau paėmusi tą kopiją ir pateikus dvigubai geresnį variantą. Mano vadovas man taip pat davė kopiją, kuri buvo įvertinta 9. Kai pristatinėjau savo komisija pasakė, kad tai ne bakalauras tai magistras…
Šiaip diplominio rašymas tai tam tikras konkuravimas tarp studentu.Kuo daugiau žinosi…, tuo geriau galėsi pasirodyti. Todėl tikslas pateisina priemones.
Savo studentams pati duodu darbus iš senesnių metų-vyresnių studnetų ir liepiu nepadaryti to paties. Kas padaro kopiją yra neprileistas prie egzo…
Ir ačiū už…komplimentą(?)
Suprantu, ką sakai. Tokia yra pas mus nusistovėjusi tradicija su baigiamaisiais darbais, tačiau man priimtinesnis savitas baigiamojo darbo supratimas, kad tai turėtų atspindėti ne tai, ką nuo kažkur nusirašei ir apiforminai pagal reikalavimus, bet tai, ką išmokai, supratai, sužinojai, atradai.
Beje, nepaėmiau ir nepasigailėjau – man leido rašyti mano norima tema, į kurią pasigilinau, nes buvoįdomu, prašiau ir gavau puikų vertinimą. Paskui dar tris metus mano darbas ėjo kaip pavyzdinis kitiems… tiems, kuriems duodavo dėstytojai mano darbą ir sakydavo: „perrašykite savais žodžiais ir gausite maksimumą“…
„ką išmokai, supratai, sužinojai, atradai..“ o to padaryti su kopija neimanoma? 🙂
Ok. čia diskusija nesibaigtu. Na aš kaip busimas akademikas, esu tos nuomonės, kad tikslas pateisina priemones. Jei rašai nuo iki pats,esi šaunuolis visais atžvilgiais, o jei rašai biški ne pats, tai esi neką prastesnis, tik malonėk įdėt ten ir savo darbo, patartina kuo daugiau…
Na, kaip būsimai akademikei, man reiktų pasistengti įrodyti, jog tolerancija „biškį ne pačio darbui“ prie gero žmogų neprives… Ir tai kenkia tiek, rašančiam pačiam, tiek ne pačiam – jų diplomai niekuo nesiskiria ir darbdaviui abu vienodi, nors naudingesnis dažniau būtų kūrėjas, tas kur pats rašo, domisi ir supranta… O uždarbis dėl to kenčia abiejų… Ir apskritai, toks požiūris praktiškai veda prie mūsų aukštojo mokslo diplomo devalvacijos.
Nėra prasmės tau man ką nors įrodinėti, nes bent jau man kiek yra žinoma, darbdaviai darbo pokalbio metu puikiai patikrina žinias ne pagal diplomą, o tiesioginio dialogo metu. Bent jau šiandien tesiant ne akademinę veiklą diplomas darbdaviui mažai rūpi. Jis tikrai moka patikrinti žinių lygi apklausos metu ir peržvelgdamas CV.
Ko pasekoje studijų metu yra skatinamas visokių projektų kūrimai, dalyvavimai konferencijose dar nepradėjus rašyti diplomo. Dabar populiaru studentams gauti rekomendacijas, kuriose nurodoma ką yra padaręs ir kodėl rekomenduojamas toms pareigoms, kurias ji nori užimti. Rekomendacijos gali prašyti aukštą mokslinį laipsnį turinčio tos srities akademiko. Kas jis savo vardu uždėtų parašėlį, kad tikrai toks esi-tinkamas.
Tiesa, yra skirtumas apie kokius mokslus kalbame? Aš apie fundamentinius…Socialiniams to netaikyčiau…
Diplomas nėra tiek vertas, kiek idėtum pastangų jį rašyti savarankiškai nuo iki. Daugiau yra verta tavo studijų „produktyvumo“ įvertinimai.
Ir taip, tai prives prie diplomo devalvacijos. Kas yra labai gerai. Jei dabar didesnę reikšmę turi studentų vykdoma veikla, nei diplomas, tai mes į ja ir sutelkime dėmesį, jei poto pasikeistų diplomų vertinimo kriterijai, mes tada darysime vėl kitaip. Svarbu būti lankstiems siekiant geriausio tikslo.
Mano ruoštu… Nepusiu prieš vėją. Studentus ruošiu pagal šiandieninę „tendenciją…“ Mano tikslas, kad jie turi išsineštų žinių bagažą. Iš kur tą bagažą pasiims iš knygos ar iš knygos kurios tekstas panaudotas kitame diplome, tai jau tegul bus jų patogumo reikalas 😉
Dėkui už puikų ir viską sudėliojantį į vietas komentarą. Neturiu ko nei pridėti, nei atimti, tik nebent „iš savo varpinės“ apie socialinius mokslus galiu pasakyti, kad viso to praktiškai… praktiškai nėra. Šioje vietoje galėčiau daug papasakot, kaip darbuotojai bando atrasti „gerą vadybininką“ pokalbio metu… kai diplomuotas pastatomas kartu su nediplomuotu į vieną gretą ir išsirenkamas ne tas, kuris geriau studijavo, pasiekė, o tas, kuris gražiau pakalbėjo… Projektai, konferencijos… Socialinius mokslus baigusių tarpe jie suteikia privalumo, bet ir… Ne įgytos kompetencijos veikiausiai nulems priėmimą į darbą, o pažintys ir „šeštasis pojūtis“…
Realiai, dėl rekomendacijų – tai yra darbdavių, kurie į jas žiūri, bet ir čia, juk visi žinome, kad patys studentai pasirašo ir duoda „mėgstamam“ dėstytojui jas pasirašyti… Ko vertos tokios rekomendacijos, kai jose nėra tikrumo ir nuoširdumo?
Galiausiai dėl diplomo devalvacijos – čia galbūt esminis skirtumas, kaip mes suvokiame diplomą. Aš norėčiau, kad diplomas įprasmintų tą veiklą, tą patirtį, o ne tiesiog būtų popierėlis, išduodamas bet kam. Taip, aš kalbu apie tai, kad norėčiau, jog diplomuotų specialistų būtų gerokai mažiau visose srityse. Nemanau, kad teisinga, jog, kaip minėjai pirmoje pastraipoje, darbdaviams diplomai mažai rūpi. Manau, kad jis turėtų rūpėti, nes būtų suteikiamas tik tiems, kurie iš tikro to verti. Taip, universitetas, mano manymu, turėtų būti ta vieta, kuri išgrynintų tuos… tuos pačius pačiausius iš studentų tarpo ir į darbo rinką paleistų tikrus diplomuotus specialistus, kurie derindami teoriją ir praktiką, kūrybą, tyrimus ir analizę ir pan. pasiekė ir gavo rezultatą. O tie kiti… kurie nesugeba gauti diplomo… Jiems reiktų duot pažymėjimą, kad baigė, išklausė tą ar aną ir įgavo tokias ir anokias kompetencijas… Taiau jie nebūtų diplomuoti ir, ką gali žinot, gal to diplomo aniems neprireiktų…
„Dėkui už puikų ir viską sudėliojantį į vietas komentarą.“
Skamba, kaip „moterie tylėk: tik gražioj formoj.
Čia apskritai reiktų trint tuos komentarus. Nei aš socialinius mokslus išmanau, nei tu fundamentinius, tai kokia či agali būt diskusija apie tai, kai nebuve vienas kito kailyje.
Šiaip labai informatyvi diskusija… Tik jos dėka sužinojau, kad truputį skiriasi patirties laukai…
O kas dėl skambėjimo, tai labai atsiprašau, jei pasirodė užgaulu – iš tiesų norėjau tik padėkoti už puikų komentarą, nes šiais laikais žmonės tingi taip išsamiai ir iš esmės viską aprašyti…