„Kad nebūtų „Žalgirio“!“ – iškart sušuktų tūlas krepšinio fanas. Žinoma, turėdamas omeny Lietuvos popierinės spaudos flagmaną – „Lietuvos Rytą“.
„Kad atsirastų kuo daugiau prenumeratorių, reklamos užsakovų ir apskritai pinigų“ – pasakytų vargšė reklamos pardavimų vadybininkė, kuri „spamin’a“ man kiekvieną savaitę, siūlydama tikrai neblogą nuolaidą metinei prenumeratai, „Verslo klasę“ kaip priedą ir nemokamą reklaminį plotą mano įmonei. Gal ir geras pasiūlymas, bet pats laikraštis man neįdomus, „Verslo klasė“ mane nuvylė „prasidėjus krizei“, kai tiesiog pasidarė neįdomu ir nemalonu skaityti… Vienintelis geras dalykas – reklama. Reklama „papigiai“…
„Kad žurnalistai išmoktų rašyti, kad būtų naujienų, apie ką rašyti, kad būtų galima rašyti, ką tik nori“ ir pan. – apie tai veikiausiai svajoja laikraščių redakcijų darbuotojai. Į galvą nelindau. Į širdį prie bokalo juo labiau…
„Kad neliktų Interneto!“ – veikiausiai apie tai mąsto savininkai?.. Juk Internetas yra popierinės spaudos priešas…
Taigi, apie ką svajoja laikraštis, aš nežinau. Juk laikraštis nėra net „gyvas“, nepaisant visos tos gyvybingos auros savyje! Negyvi daiktai juk nesvajoja?..
Kita vertus, grįžtu šiandien aš iš darbo, atsidarau buteliuką lengvo alaus, įsirangau sofutėje, paimu distancinio valdymo pultelį ir įsijungiu televizorių. Tikiuosi „pataikyti ant žinių“…
Laisva citata: „Jei vieną dieną benzinas kainuotų 100 litų, visi liautųsi važinėję, atsigręžtų į sodus, sulėtėtų tempas, šeimose partneriai susijungtų…“ Ir dar, atrodo, buvo visokių „bla bla bla“… Nesvarbu!
Tai buvo „Lietuvos Ryto“ televizija! Ta pati, kurios vardu yra ir laikraštis. Na, dar ir krepšinio komanda, bet ji čia nė prie ko… Ir internetinis naujienų portalas… (O kolos kaip „Olialia“ nėra?..)
Taigi, laikraštis svajoja, kad vieną dieną pabrangtų nezinas iki 100 litų, žmonės nustotų dirbti, sumažėtų tempas, liktų daugiau laiko laikraščiui… Laikraštis svajoja apie modernaus pasaulio griūtį… APOKALIPSĘ!!!
Taip, pastaroji jam reikalinga, kad padaugėtų tingiai skaitančiųjų, prenumeratorių… Ir ne tik!!! Tai reikalinga, kad būtų ir, apie ką rašyti.
Nesu tikras, nes be akinių pabaigoje, bet paskui jau nebe balsu, o raštu atsirado užrašas: „Svajonės pildosi…“ Kraupu. Tikiuosi, neišsipildys.
Šalia tokių svajonių juokingai atrodo „Kauno dienos“ reklamos, siūlančios prenumeratą už 198 litus ir dovanas… Kas iš tų 15 ct (?) nuolaidos, jei laikraštis svajoja, jog pabrangtų benzinas iki 100 litų?..
Įdomu tik, ar kas nors suvokia, kad su mūsų atlyginimais… Na, tikrai niekas tokio benzino nepirks… Ar laikraščių prenumeratų… Naudingiau susikrauti mantą ir pėsčiomis emigruoti į šiltus kraštus, kur galima prisijungti prie anekdotinio juodaodžio po palme, laukiančio, kol nukris kokoso riešutas. Ten, anekdote, tikrai sulėtėjęs gyvenimo tempas…
Kažkada rašei, kad duonos neturi už ką dukrai nupirkti, tai maniau naktimis sargauji, kad tik visi pavalgę būtų. O pasirodo, nevalgęs todėl, kad vakarais girtuokliauji ant sofkutės 😀
Na, na… Vienas vakaras per pusę metų… 😀
O jei rimtai, tai dabar deruosi dėl antro etato kitoj įmonėj… Dirbti beveik nereiktų, o kelios papildomos kapeikos nepakenktų. 😀
O paskui vėl rašysi, kad nori atleisti nes jiems atrodo, kad beveik nedirbi? 😀
Na, ten bus įdomus variantas – žmonės mano, kad jiems reikia žmogaus, nors realiai nereikia, darbo nebūtų, o jei būtų, tai nedaug, darbe būt nereiktų, o rezultatai visai nebūtini. Praktiškai tobulas darbas, lengvi pinigai – belieka tik įtikinti, kad aš esu tinkamas nieko neveikimo pareigoms už minimumą…
Ej, aš irgi tam puikiai tinku. Jeigu atsirastu vakancija kur reikia nieko neveikiančio darbuotojo už minimumą duok žinoti 😀
Na, kol kas man reikia kaip nors tą vakanciją užimti, o paskui zirzti, kad darbo daug ir reik „naparninko“… 😀