Tai 200-tasis šio tinklarašio įrašas. Didžioji dalis įrašų „gimė“ itin lengvai. Tokie buvo praktiškai visi 199. Tik ne šis. 200-asis.
Sunku jį buvo parašyti ne todėl, kad tai jubiliejinis įrašas. Jis net neturėjo būti jubiliejinis!!! Tiesiog kapsčiausi, mąsčiau, rašiau ir braukiau… Tiesiog ne visada bei ne apie viską galima ir reikia rašyti…
„Nevok!“ – tai 3-asis iš septynių Nojaus įsakymų, 7-asis Romos katalikų bažnyčios interpretacijos ir 8-asis Išėjimo knygos dekalogo punktas. Dekalogo, kuris formuoja pagrindines mūsų visuomenės vertybes, nesvarbu, ar būtume tikintys ar ateistai.
Nesu religingas. Kažkada gal ir buvau… Kita vertus, dešimties Dievo įsakymų principai yra tokie universalūs, tokie kertiniai, kad jų nesilaikantis asmuo paprasčiausiai jau nebėra Žmogus. Tai visiškai nesusiję su religingumu, tikėjimu. Tai yra visko, kas žmogiška, kas humaniška esmė – vertybių sistema, kuria vadovaujamės.
Atsimenu, prieš keletą metų turbūt pirmą ir paskutinį kartą teko su kažkuo rimtai susivaidyti Internete. Taip, tai yra erdvė, kuri tiesiog atsieta nuo „tikrojo AŠ“. Internetas – tai vaidmenų žaidimas, tai teatro scena, tai atskiras gyvenimas, kurių gali turėti, kiek nori. Virtualus bendravimas – tai tik žaidimas. Kartais intelektualinis. Kartais tiesiog smagus…
Mane tada užgavo. Galbūt aš pirmas užgavau kitą, bet palietė mane po to skaudžiai. Jautriai reaguojama tik tada, kai žaidimas tampa nebe žaidimu. Kai sugebama „paliesti stygą“, kuria kažkas kažkokiu keistu ir iškrypusiu būdu groja realybėje…
„Lietuviai – vagių tauta!“ – tai ne mano žodžiai. Tiesiog diskusijoje apie korupciją, nepotizmą ir šiaip piktnaudžiavimą pakartojau šiuos kažkieno išsakytus žodžius, kartu iliustruodamas, kaip sovietmetis paveikė tautinę vertybinę paradigmą, kai vogti iš tuometės valstybės buvo tapę norma, rezistenciniu aktu, jog net ir dabar šios nuostatos neatsisakoma darbiniuose bei verslo santykiuose.
Lietuvos žemelė už tokius žodžius manęs neturėtų nešioti, nes nesu patriotas. Nemyliu ir negerbiu valstybės, „už kurią kraują atidavė mūsų protėviai“.
Dar daugiau – esu vagis ir kilęs iš vagių giminės, jei galiu apie tai taip kalbėti. Juk „pagal save sprendžiame apie kitus“.
Tai buvo praėjus keliems mėnesiams po mano senelio mirties. Buvome artimi. Mirė ant mano rankų. Buvo sunku… Gal todėl kažkieno žodžiai Internete užgavo… Pirmą ir paskutinį kartą.
Mano šeima visą laiką balansavo ties skurdo riba. Kartą su tėvu esame prie butelio kalbėję šia tema. Tema, kodėl mūsų šeima neturi kelių namų, verslų… Ne, ne todėl, kad griūnant Sąjungai nebūtume galėję pasiimti. Todėl, kad nei tėvas, nei senelis savo laiku neėmė.
Senelis savo laiku užėmė pareigas… Jo pavaldiniai ir jų vaikai bei anūkai dabar turi tai, ko neturime mes. Ne protu ar darbu susikūrė. Susikūrė, nes vogė. Vogė, nes galėjo. Galėjo ir norėjo. Norėjo ir turėjo pasiteisinimą – kovojo prieš rėžimą. Kovojo, nors nei vieno jų nebuvo sausio 13-tą, Baltijos kelyje… Senelis buvo… Tėvas taip pat.
Kodėl senelis neėmė? Neėmė, nes tikėjo. Tikėjo, jog vagystė, tai didžiausia iš dekalogo nuodėmių. Nesvarbu ką, nesvarbu iš ko, bet vogti yra draudžiama. Nužudyti galima tam tikromis aplinkybėmis. O vagystei pateisinimo nėra.
Tėvas irgi galėjo ir turėjo, iš kur vogti. Metalą ir įrengimus iš gamyklos. Vėliau viskas buvo išvogta. Tačiau be jo. Auklėjimas? Baimė? Nežinau… Tėvas niekada nebuvo ir dabar nėra tikintis.
Senelis numirė jau nepriklausomoje Lietuvoje, pragyvenęs joje tiek pat, kiek ir anksčiau pragyveno „prie Smetonos“. Numirė, nes susirgo. Skrandžio vėžys. Vėžys, kilęs kaip komplikacija nuo skrandžio opos. Buvo „nugydytas“. Nors ir senas, bet galėjo dar „pratempti“. Galėčiau kaltinti medikus. Tai ir darau. Darau, nors senelis pats buvo kaltas dėl ligos. Kaltas, nes nevalgė. Nevalgė bent jau padoresnio maisto už juodą duoną su lašiniais, kuriuos valgė, nes jie pigūs. Kitkam neužtekdavo. Ne todėl, kad pensija mažą. Todėl, kad išlaikė dar kitą sūnų su ano šeima. Tėvas dėl to pyko. Numatė, kuo tai baigsis. Dažnai sakydavo, kad mirs iš bado… Praktiškai todėl ir numirė.
Mūsų šeima irgi gyveno skurdžiai. Vos užtekdavo dviejų dirbančių tėvų pajamų penkių asmenų šeimai. Jei ne sovietmečio palikimas – privatizuotas būstas, veikiausiai būtų buvę benamiais…
Paradoksalu, bet, kai, dvylikos metų būdamas, sumąsčiau būdą uždirbti ir po pamokų „eidavau į darbą“ pamuzikuoti į Laisvės alėją, per savaitę „uždirbdavau“ daugiau nei abu tėvai per mėnesį. Per mėnesį, dirbdami sunkų darbą. Paprastą darbą. Darbą už minimumą.
Vertindamas visa tai, suprantu, kad priversti žmogų vogti… yra neįmanoma, jei žmogus laikosi vertybių. Todėl kartais juokingai skamba dažniausiai iš darbdavių girdima pozicija, kad anie yra priversti vogti, slėpdami mokesčius, mokėdami atlyginimus vokeliuose, mūsų valstybės, mokesčių politikos ir pan. Niekas negali priversti vogti, jei pats žmogus to nenorės!
Tas pats galioja ir darbuotojams, vagiantiems iš darbdavių, nes pastarieji „vagia iš jų“. Nėra pateisinimo vagystei. Yra tik vertybinė pozicija – tu leidi sau vogti arba ne.
Dabar, mąstydamas apie savo šeimą, suprantu, kad nevogti yra neįmanoma. Tai vis dar nepateisinama, bet, jei norima gyventi, o ne pragyventi… Nevogsiu iš darbdavio, iš valstybės, negyvensiu… Neturėsiu namo… Neturėsiu mašinos… Negalėsiu sau leisti atostogų kokiame užsienio kurorte… Daug ko negalėsiu… Negalėsiu to, ką gali didžioji dalis žmonių… Žmonių, kurie gal patys ir nevogė, bet jų tėvai ar seneliai, nupirkę jiems universitetinį diplomą, mašiną, butą?..
Yra ir kita išeitis – dirbti. Dirbti daug ir „iš dūšios“. Deja, ne Lietuvoje. Čia dirbdamas… Nesakau, įmanoma ir čia sąžiningai užsidirbti. Tik tam, kad rastum tinkamą vietą reikia sėkmės, praktiškai prilygstančios galimybei laimėti Teleloto.
Emigravus tektų gal sunkiau ir daugiau dirbti, bet ten galima uždirbti lengviau ir greičiau – bent taip byloja visi, kurie jau išvažiavo. Galbūt… Galbūt jie teisūs ir, iš tikro, jei nori gyventi geriau, savo šeimai sukurti patogesnį gyvenimą ne šiandien ar rytoj, bet artimiausiu metu, iš tikro, esi priverstas arba vogti, arba emigruoti…
Žinok tau ir užsienyje būtų ne pyragai. Taip, juodas darbas užsienyje apmokamas geriau. Jeigu turi sveikatos ir noro rinkti braškes, tai iš to galima visai padoriai pragyventi užsienyje, kai Lietuvoje sunkiai galą su galu sudursi. Bet panašiame darbe kaip tavo, tai visur bliatstvos, intrigos ir valdo ne protingiausia ar geriausi darbuotojai, bet sukčiausi. Taip buvo visada ir visur. Jeigu nesugebi prie to prisitaikyti, tai… belieka rinkti braškes ten kur geriau moka…
Čia cituoju vieno žmogaus mintį apie darbą Lietuvoje: „Kas geriau, turėti aukštąjį ir dirbti pagal specialybę bei uždirbti 1000 Lt/mėn, ar neturėti jokio, dirbti bet kokį darbą ir uždirbti 3000 Lt/mėn?“ To paklausė žmogus, dirbantis barmenu Lietuvoje ir siūlydamas man keisti veiklos sritį… Problema yra ne tai, kad Lietuvoje negalėčiau užsidirbti dirbdamas, bet… realybė tokia, kad čia galiu bent dirbti tai, ką noriu, nors ir neužsidirbdamas, tiek, kiek noriu.
Jo.. kai kiekviena karta susiduriu su statybininkais, elektrikais, santechnikais ir t.t. paaiškėja kad fizinis darbas yra geriau apmokamas nei protinis. Ir nesvarbu kiek tu aukštųjų turi 🙂
Kitavertus palygink kaip tavo proproseneliai gyveno… paaiškės kad gyveni kaip karalius.
O šiaip viskas yra pasirinkimas. Dar prieš metus labai kreivai žiūrėjau į emigraciją. Dabar.. kiek švelniau.
Kalbant apie proprosenelius ar prosenelius… Anie pas mus nevargo… Pakol rusai „neišbuožino“.
Grįžtant prie ankstesnio įrašo ir susiejant su demografine situacija Lietuvoje – anksiau šeimos dirbdavo, gyvendavo, bet vaikų galėjo sau leisti turėti… Pvz., mano prosenelė turėjo du vyrus, su kiekvienu po 12 vaikų… (Ir ne todėl, kad kontracepcijos nebuvo, nes, oi, močiutės apie ją galėtų papasakoti…) Kita prosenelė irgi turėjo 12 vaikų. Mano mama iš šeimos, kur buvo 18 brolių ir seserų… Užaugo visi. Neprisimena, kad trūktų maisto. O aš prisimenu… Dar vienas vaikas šeimoje ir, manau, mano vaikai irgi prisimins…
Mes kažkodėl technologinį progresą iš karto suverčiam pagerėjusiai gyvenimo kokybei, bet, tai tėra tik mitas. Taip, pvz., dabar mes turim Internetą, o proproseneliai ano neturėjo… Paprasčiausiai jo nebuvo!
P.S. Kartais pradedu gailėtis, kad ne amato mokiausi, o mokiausi… O net ir galvojant apie verslą, visgi amatas yra svarbus, jį kuriant. Daryk tai, ką išmanai ir gali – tai esminė taisyklė darant bet ką. O aš? Atrodo, univesrsitetai davė daug, išmokau daug, žinau daug, galiu daug, bet… praktiškai tesu dar vienas, negalintis sukurti jokio apčiuopiamo produkto…
P.P.S. Kažkodėl užvakar netyčiom pamąsčiau, kad reiktų pramokti staliaus amato… Gal reikės man tuo ir užsiimti.
Kur jau juodas darbas geriau apmokamas už protinį? Buvo keletas metų statybų bumo metu, kai juodadarbiai uždirbdavo daugiau už protinį darbą dirbančius, bet viskas jau seniai grįžo į senas vėžes ir jeigu turi 2 aukštuosius, o uždirbi mažiau už statybininką tai turi tik daugiau diplomų bet ne proto 😀
Na, aš turiu 4 aukštuosius.. bet kai prieš mėnesiuka pabandžiau rasti žmones, kas man vonios kambarį padarytų paaiškėjo kad jų valandiniai įkainiai už mano „bazę“ didesni. Kai kuriais atvejais ženkliai. Net pagalbinis be 100lt/dienai nelabai nori kalbėtis.
Ar čia kaltas mano nepakankamas protas ar prasti derybiniai sugebėjimai nežinau.
Kitas pavyzdys – kirpėjos… Už 15 min darbą paima 20 Lt už patrumpintų plaukuoseną, o dar ir arbatpinigių gauna už šiltą bendravimą…
Nepyk, bet manau tavo vis dar jaunatviškas naivumas kaltas. Prisimenu kaip skundeisi, kad teo nenori įvesti kabelio per tavo sklypą. Nežinau ką darei ne taip, bet prieš kelias savaites pažįstamam teo su savo technika pratempė kabelį 400m ir jam tereikėjo tik 2 metų sutartį pasirašyti. Planą galėjo rinktis pats. Žodžiu, tie 4 diplomai tau tikrai nepadeda 🙂
Praeivi, nesakyk, kad tavo pavyzdys jau viską pasako – iki traumos, kol dar dirbdavau, su daugeliu kalbėjau dėl „kabelių vedimo“. Žmonėms, nepriklausomai nuo išsilavinimo ar turtinės padėties dažnai tenka atsidurti situacijoje: „ai, iki jūsų linijos nėra, mes ją įvesim, tas kaštuos tiek ir tiek, pasirašykit debilišką sutartį ir tai kainuos šiek tiek mažiau“. Realiai iš žinančio, čia gali būti puikus įrašas, kaip „priversti“ nutiesti iki tavęs kabelį, nes tikrai daugelis susiduria su įdomiais variantais, kai tiesiog nusvyra rankos, išgirdus įvairaus plauko interneto tiekėjų konsultantų ar specialistų kalbas.
Niekada neteko atsidurti tokio padėtyje dėl vienos paprastos priežasties… kurios geriau čia turbūt neminėti, kad neužaštrinti diskusijos dar labiau 😀
Iš tikro negražu taip užsiminti ir pasprukti, nes paskui žmonės lieka nesupratę, ką norėjai pasakyti: ar tai, kad pats telekome dirbi ir tiesi laidus, ar paprasiausiai belaidžiu naudojiesi, ar šiaip pasijungi nuo kaimyno nelegaliai?..
Ne, aš tiesiog nemanau, kad teo privalo, man ką nors įvesti, todėl gražiai paklausiu. O kai paklausi gražiai, tai paprastai sulauki teigiamo atsakymo. Nors čia irgi labai prastas pavyzdys, bet esmė… aj, galvok ką nori, čia komentaruose tikrai nesugbėsiu visko paaiškinti :-/
Tu teisus, nes kažkaip tikrai „nepagaunu“ minties, o interpretacijai daug vietos palikta, tad negalvosiu nieko… 😉
Žinau kad su žmonėmis bendrauti nemok. Ypač derėtis. Bet tai su aukštuoju išsilavinimu nėra tiesiogiai susiję.
O dėl telekomo – tai dariau viska „teisingai“. T.y. oficialiais kanalais: rašiau prašymus, kalbėjau su agentais ir t.t. Jei dabar vėl reikėtų.. paaiškėjo kad telekome antros eilės pažystamų yra. Tai gal ir man būtų įvedę tik už sutarties pasirašymą.
Na jeigu nė derėtis nemoko, tai kam tas aukštasis išvis? Ne rimtai, kam vargai dėl 4 diplomų, jeigu gyvenime tave vien mausto ir mausto. Bent jau paskaičius tavo tinklaraštį susidaro toks įspūdis 🙂
Ir minėtu atveju nebuvo ieškoma kažkokių pažinčių, nors su jomis turbūt būtų buvę dar paprasčiau. Tiesiog buvo pasidomėta, kieno reikia paklausti, kad sulaukti teigiamo atsakymo, o ne formalaus atsispardymo.
Jaučiu reikėtu imti ir sukurpti įrašą apie protą, nes komentaruose sunku paaiškinti ką turiu omenyje :-/
Tą įrašą jau senokai ruoši ir ne pirmą kartą užsimeni… 😉
Žinau, bet kadangi mano požiūris smarkiai skiriasi nuo likusiųjų tai nenorių dar vieno karo pradėti. Nors gal išeis kaip nors neutraliai parašyti 🙂
Aš siūlau rašyti, kaip galvoji ir viskas… Juk pats sakei, kad praeivis.lt – tai eksperimentinė platforma. Bus tau dar vienas eksperimentas, patvirtinantis ar paneigiantis susidarytus įspūdžius apie „karą internetuose“… 😉
Parašyk. Bus idomu paskaityt.
Na, negalima sakyti, kad visais atvejais juodadarbiai uždirba daugiau, bet, kaip Dalius ir minėjo, visokie santechnikai, elektrikai, barmenai, padavėjos, kambarinės uždirba daugiau už paprastus vadybininkėlius.
Nesakau, kad vadybininkai negali uždirbti, bet, tarkim mano atveju, reikėtų tam tikrų sėkmingai susiklosčiusių aplinkybių, kad gaučiau tuos 3000 Lt. Teoriškai įmanoma, kad uždirbčiau ir 10 000 ir 40 000 Lt per mėn, bet tam man reikėtų, kad visos regiono įmonės atsisakytų dabartinių tiekėjų ir pasirinktų mus. (Užtektų pasiimti kelis viešuosius konkursus ir mano uždarbis iškart gerokai ūgteltų…)
Jeigu nustotum dirbti savo malonumui ir darytum tai ko tikisi viršininkas, o ne tai kas miela tau, tai pradėtum kilti karjeros laiptais ir atlyginimas augtu. Kai iš darbo pasidarei hobį, tai nesitikėk uždirbti daugiau už juodadarbį – jam tai ne hobis, jam tai darbas. Ir juodadarbiai neuždirba daugiau. Nebent prie jų priskiri ir tuos amatininkus kurie turi pasiėmę patentą, bet tada jis jau ne juodadarbis – jis jau verslininkas 🙂
Man pasisekė tai, kad viršininkas ir tikisi, jog dirbčiau „savo malonumui“ – tam mane anas ir priėmė, kad daryčiau, kas patinka ir ką sugebu… 😀 Taip, jis norėtų, kad padaryčiau daugiau, bet čia jau yra klausimas ne patikimo, o sugebėjimo – nesu visagalis. 😀
Tai rašei išgalvotas istorijas, kai minėjai, kad viršininkas klausdavo, kada vyksi pas klientus ir kad pradirbus mėnesį buvo pokalbis dėl to, kad nepatenkinti tavo darbu ir rezultatais?
Truputį ne taip viską sudėliojai, kaip norėjau parašyti ir tikriausiai parašiau, bet iš dalies buvo ir toks dalykas. Tiesiog mano būdas pasiteisino…
Na jeigu tavo būdas pasiteisino, tai galime tikėtis įrašų apie kilimą karjeros laiptas ir padidintą atlyginimą? 😀
Kad nelabai bėra ir kur kilti, nes virš manęs savininkas direktoriaus pozicijoje sėdi… 😀
Na tai atlyginimui visada yra kur kilti – laukiam įrašų apie pasiteisinusį būda kurio pasekoje pakilo atlyginimas 🙂
Aš, atrodo, neminėjau, kad mano būdas padėjo uždirbti daugiau. Tiesiog dėl jo nebeliko pagrindo „ant manęs važiuoti“… 😀
[…] Grafomano užrašai… …arba truputis nieko apie viską… « Priversti vogti […]