„Visos moterys yra kekšės…“ – pasakė viena moteris, kurią vieną naktį su draugais radome stotelėje, grįždami iš svaiginančio pasisėdėjimo alubaryje. Girta buvo, iš klubo grįžinėjanti, bet nebepajėgianti pareiti namo. Paprašė mūsų pagalbos, o mes ir neatsakėme dailiai ir gražiai apsirėdžiusiai personai. Žinojome, kad, jei mes nepadėsim, kiti tai tikrai gali ir pasinaudoti…
Parlydėjom mes ją, per tą laiką papasakojo savo gyvenimo istoriją, kad geria šį vakarą, nes išsiskyrė su vyru, kuris pabėgo pas kitą. Pas kitą, kuri tiesiog jam pačiulpia – tokia buvo josios manymu skyrybų priežastis.
Už pagalbą parlydint mums buvo pasiūlytas atlygis – jinai mums visiems trims iš karto atsiduos. „Ne, ačiū!“ – staigiai pasakėme ir patraukėme savo keliu. Tik pavymui mus dar ilgai persekiojo mistiškas aidas, kad „…visi vyrai – kuiliai!“
Aš nesu kuilys. Manau ir tikiu, kad nesu. Tiesiog seksas niekada nevaidino mano gyvenime tokios rolės, kad, kaip rodo filmuose, būčiau praktiškai dėl jo pamišęs. Taip, jis svarbus, malonus, smagus ir t.t. Tik bent jau man jis tėra kažkur poreikių piramidės apačioje. Tačiau ne visiems taip…
Štai sėdim vietinio baro lauko terasoje su kolega po darbo saulėtą birželio penktadienį. Gurkšnojam alutį. Staiga prie mūsų prisijungia pažįstamas, kuris net ir sėsdamasis nepaleidžia iš rankų dviejų telefonų ir pokalbių. Vienu telefonu kalba su draugu – organizuojasi būstą vakarui. Kitu telefonu kalba su moterimi, žada jai gėles, šokaladą, alkoholį, malonią kompaniją ir seksą kažkokioj pirtelėj…
Susitarė. Susitarė su draugu. Susitarė ir su moterimi, kuri tikrai nėra ano žmona. Susisiekė su dar vienu pažįstamu taksistu ir susiderino, kad jį nuvežtų, mat jis dabar geria. Geria su mumis. Dėl to irgi susitarė…
Taigi, sėdėjom po darbo. žiūrėjom, kaip pro šalį plaukia grįžtantys po darbo žmonės namo. Rymojom sau tykiai, paskendę absoliučioje ramybėje, urią trikdė tik dvitelefonininkas.
Anas vis šūkavo ir ūbavo kone kiekvienai pro šalį praeinančiai dailiosios lyties atstovei. Su kai kuriomis netgi pasikalbėdavo ir, kaip paaiškėdavo anoms nuėjus, tai būdavo viena iš jo meilužių. Tokių praėjo penkios pro šalį…
Šiaip „kiekvienam savo“… Jei vyras dar pilname jėgų žydėjime, jei yra paklausus, tai ko nesinaudoti?.. Pavydžiu jam. Pavydžiu, nes pats kažkada buvau jaunesnis, gražesnis ir, kas svarbiausia, nevedęs.
Kaip nekeista, bet tas pirštas ant žiedo man patapo kaip rakštis subinėje, bendraujant su moterimis. Nebelieka bendravimo!!!
Pamačiusios žiedą, net ir nepažįstamosios nustoja šypsotis, flirtuoti. Esu išbrokuota prekė vyrų pasiūlos lentynoje. Tai matosi ir jaučiasi…
Nežinau, gal todėl, kad visgi nesu pakankamai turtingas, kad traukiau įvairaus plauko žuvytes pinigų kvapu. Gal todėl, kad esu dar per jaunas, jų manymu, ir tiesiog negaliu anoms nieko pasiūlyti. Gal todėl, kad aš myliu savo žmoną ir tai iš manęs trykšte trykšta… Nežinau priežasties, kodėl aš sudarkiau santuokos įžadais pats save ir esu išbrokuotas, nes sužieduotas…
Sakoma moterys vilioja vyrus. Tai jų tyčinis veiksmas. Vilioja anuos iš santuokos, nors tai ir nėra tiesa. Bent jau manęs niekas nevilioja…. Taip, kartais man pačiam kyla pagunda, bet ji veikiau pašmaikštavimas… pašmaikštavimas su savimi, kad aš galėčiau, nors man to visai nereikia.
Pavydas kyla iš nepasitikėjimo. Aš savim pasitikiu. Manimi pasitiki mano žmona. Aš pasitikiu savo žmona. Viskas būtų gerai. Gerai uždarame akvariume, kur plaukiotume tik dviese ir šalia nebūtų plėšrūnų.
Realybėje plėšrūnų daug. Aš su barakudomis nesusiduriu bent jau kol kas, tačiau mano žmona susiduria su… ėėė… voblomis! Taip, tai vytintos ir prasmirdusios žuvys, kurios vartojamos prie alaus. (Puiki užkanda, nors čia ir ne į temą…)
Įsivaizduojat plėšrią voblą? Aš įsivaizduoju tokią, kurios ašaka įstringa gerklėj ir pradeda trukti oro, nes dūsti, springsti ir kosėji, o blogiausiu atveju pakratai kanopas…
Taigi mano gyvenime tų voblų daug. Anoms nesvarbu, kad mano žmona sužieduota irgi – anuos tas netgi traukia. Dažniausiai tai būna voblos iš praeities, su kuriomis maniškei teko bendraut…
Galbūt ne veltui sakoma, kad prie tinkamo vyro moterys sužydi?.. Juk sužydėjusios moterys taip traukia voblas, praradusias savo dailią ir mėsingą išvaizdą!!! Užtat ir nori jos iščiulpti gyvybės syvus… Parazitai.
Ne vien mano žmoną persekioja voblų tvaikas. Pakalbėjau su keliomis panašaus amžiaus giminaitėmis (jos atviresnės) – tos irgi turi kiekviena po savo voblą. Perspėju, voblų daug, jos alkanos ir ištroškusios sekso…
Šįkart buvo „skanu“ skaityti, nes nebuvo tiek daug padrikų minčių ir lengviau skaitėsi visas straipsnis, buvo lengviau suprasti ką norėjai pasakyti 🙂 O pavadinimas labai taiklus, nes man iškart, dar neskaičius straipsnio asocijavosi su posakiu: „Vaikinas ne siena, galima pastumti“.
Va tame ir esmė, kad vaikinas tikrai nėra siena, o vyras… Santuoka šiaip turėtų būti vertybė, deja, to nėra.
„tas pirštas ant žiedo“ 😀
Man visada šypseną keldavo „medžiotojai“ ar kaip čia juos pavadinus, kaip minėtas „dvitelefonininkas“. Aišku, svarbu jiems smagu, bet neįsivaizduoju kaip galima būti tokiais paviršutiniškais, kalbant apie santykius, draugystę, meilę… Man neužtektų ir šimto jaunų gražių vaikinų, jei santykiai su jais būtų tokie… Kita vertus – visiškai pakanka mano vienintelio – nes santykiai su juo gerokai gilesni, dvasingesni, turtingesni.
Įdomiausia, kad tokių „aukos“ dažniausiai būna „nusivylusios namų šeimininkės“…
Klysti – visos jos tokios 😀
Prasideda 😀
Tai, kad visada taip buvo ir spėju visada taip ir liks 🙂
Šiaip yra sakoma, kad visi žmones natūraliai kažkiek naudos siekia sau, taip visos moterys natūraliai yra daugiau ar mažiau barakūdos 😀
Tavo žmonai pasisekė… ir tu tai žinai. Geras įrašas, o tu geras vyras.:)
Čia ne sėkmė. Čia ilgas darbo su savimi rezultatas… 😀
Todėl ir sakau, kad tik geras, o ne labai geras vyras… 🙂
Puikus būdas pasirodyti baltam ir pūkuotam prieš giminę, tai parašyti tokį įrašą. Va netgi, pašaliniai jau seiliojasi koks tu nuostabus ir pūkuotas 😀
Na, aš pūkuotas visad buvau, bet tokie „išėję iš mados“… 😉
Tikriausiai sužinojo, kad žmona skaito blogą, tai tokį straipsnį ir parašė, kad vakare neliktu „alkanas“ 🙂 Aišku juokauju, neįsižeisk…