Sakoma, kad permainos yra gerai. Taip pat sakoma, kad nėra nieko pastovesnio už laikinumą. Negaliu pakęsti laikinumo – pagrindo po kojomis turėjimas suteikia saugumo ir pasitikėjimo, nepaisant to, koks tas pagrindas būtų nevykęs.
Taigi, pasikeitė mano tinklaraščio namai. Paprastai, kai žmonės kuriasi gyvenimui, jie iš pradžių įsikuria kokiuose ne itin prabangiuose apartamentuose, dažnai net bendrabučio pavidalu. Paskui anie kraustosi į kokį nors mažą butuką. Paskui į didesnį. Galiausiai nusiperka namą… ir miršta senelių namuose, jeigu pasiseka į tokius pakliūti, o ne pasiima nukaršinti kokie giminės ar nelabai.
Mano tinklaraštis (ar ašai kaipai tinklaraštininkasai) irgi išgyvena panašius periodus: gyveno studentų bendrabutyje, pavadintu, blogas.lt, paskui, baigus periodą atėjo pora metų bomž’avimo po visokius krepsinis.net, dar kažkur ir dar kažkur. Galiausiai turėjo sodybą – savo nuosavus namus, po kažkokiu neaiškiu domenu kaip subdomenas pakurtus.
Bankrotas. Teko kraustytis. Atgal į bendrabutį. Juk ekonominė krizė. Taigi, persikrausčiau į elitinius apartamentus su nuostabia kaimynyste. Depresija, netekus namų…
O jei rimtai, tai persikraustymą sąlygojo tai, iš ko galėtų pasimokyti įvairūs vadybos ar rinkodaros šarlatanai, įmonės – visi, kurie tik ir galvoja, kaip čia pritraukti klientą. Persikraustymo priežastis – problemos sprendimas dar nesant problemos.
Taip jau sutapo, kad prieš keletą savaičių baiginėjosi mano hostingo sutartis tokioje kompanijoje kaip UAB „Hostex“… Na, nieko blogo apie mūsų santykius negaliu pasakyti, nebent galėjo suteikti kokią nuolaidėlę klientui už pratęsimą (tradicinė visokių telekomunikacijų bendrovių bėda – „mes bb forumą pakursim ant esamų klientų ir apdovanosim tiktai naują„). Nieko blogo, išskyrus tai, ką minėjau viename socialiniame tinkle – jų pagalbos telefonas dažniausiai skirtas tik tam, kad nukreiptų parašyti laišką el. paštu. (Tiesa, paskutinius pora kartų, atsiliepus vyriškos lyties balsams, pagalbos buvo sulaukta ir telefonu.)
Taigi, baiginėjosi hostingas, o ir tinklaraštis nustojo veikti – ėmė mesti man kažkokią klaidą su skaičiukais, kurios nebepamenu, kai tik sumanydavau atsidaryti ir kažką parašyti savaitgaliais. Kai tik skambindavau darbo dienomis pagalbos telefonu, tai tekdavo rašyti laišką, o atsakymas būdavo, kad viskas veikia… Ir, akurat, darbo dienomis tinklaraštis veikdavo, bet man nebūdavo jokio noro kažką rašyti, kai darbais ir taip užsivertęs.
Pasiguodžiau dėl šios problemos viename socialiniame tinkle, kurį jau minėjau, bet neįvardinau, ir iš karto gavau IT srities patarimų, kurių prasmės ir esmės aš kaip ne kompiuterastas, nė velnio, nesupratau. Na, ką galėtų reikšti: „Neužsikešinę kas nors kur nors kartais? BTW, gali būti ir kur nors tarpe užsikešinę, nes visokie pigaus interneto tiekėjai labai mėgsta visokius proxy nematomus naudot. Pridėkit prie urlo kokį nors parametrą ir pabandykit.„?!
Na, nieko nesupratau, nes aš apie interneto ir naršyklės nedraugystę težinau tik ctrl+F5 kombinaciją. Bet kuriuo atveju, nesvarbu, nes gavau pasiūlymą užsiregistruoti popo.lt fermoje. Pabandžiau pažiūrėti, užsiregistruoti ir nesigavo – kažkas kažkur nesuveikė, bet… Parašiau apie tai tame pačiame socialiniame tinkle. (Kaip jau supratote, labai mėgstu vieną tokį socialinį tinklą ir šis žodžių junginys šiame tekste kartojasi tiek, kad man pačiam bloga nuo „socialinio tinklo“ sąvokos.)
Esmė ta, kad suveikė popo.lt support’as Rokiškio Rabinovičiaus vaidmenyje ir iš karto gavau prisijungimus prie portalo. Esmė ta, kad net neketinau čia keltis. Galvojau prasitęsti savo hostingą, bet support’as. T.y., SUPPORT’AS!
Klientas turi problemą, kurią galvoja išspręsti, o jam duodama alternatyva, palaikymas – viskas, ko jam reikia. Duodama be jokių kliento pastangų. Fantastika! Juk, jei būčiau norėjęs persikraustyti, pats būčiau baladojęsis, ieškojęs, kodėl negaliu prisiregistruoti, kur man kreiptis, kad priimtų ir t.t. O čia? Problemos sprendimas, kuri dar netapusi problema.
Įsivaizduokite, sutriko jums vakar „Omnitel“ ryšys… Iškart atvažiuoje „TELE2“ atstovai, duoda Jums telefonus su kortelėmis ir sako, kad galite naudotis. Naudotis dykai! Viskas tik Jūsų patogumui… Fantastika!!!
Taigi persikėliau, atnaujinau feedburner’io nuorodas, tikiuosi nieko nepamiršau… Dar reiktų apsitvarkyti čia: kontaktų forma, kai kurie įrašai dubliuojasi, prarasti paveiksliukai, bet… Gal kada nors. Kas nepatinka – nebeliko laisvės. Laisvės rinktis temas, įskiepius. Gal tik aš jos dar neradau?.. Kita vertus, apie kokią laisvę galima kalbėti santuokoje?..
Šiek tiek kitaip interpretuosiu tavo blogo kelionę. Jei per visas keliones būtų išsaugotas tas pats svetainės domenas (vardas), tuomet tai būtų kelionė. Dabar man tai labiau primena dažną vardo keitimą, kuris neatneš nieko gero nei lankomumo, nei SE0 atžvilgiu.
Žmogus svarbiau nei vardas, lankomumas ar SEO. O žmogus – tai aš ir esu pats sau svarbiausias. Žmogus keliauja, jį visur vis kitaip vadina, bet žmogus nesikeičia, o ir tikri draugai išlieka amžiams. 😀
Čia, ponuli, toks iš manęs ir supportas 🙂 Bet taip ar anaip, malonu, kad tamsta įsijungiate į tą visą popistų sąmokslą 😀
Jaučiuosi pamalonintas, kad pagal visas masoniškas tradicijas pagaliau prisijungiau prie slaptos popistų bendruomenės. 😀
Tu tik rašyk, o jau mes tave rasim 😉