Kaip statistinis (tiksliau, įtrauktas į statistiką) Romos katalikas apie tokius dalykus kaip karma neturėčiau kalbėti, bet… bet maniškė tokia savotiška, kad negaliu apie ją nieko nepasakyti. Pačios karmos prasmės neaiškinsiu – užtenka pažiūrėti serialą „Mano vardas Erlas“, kad pradėtum matyti kuriozines situacijas savo gyvenime per karmos prizmę (fui, ta prizmė, bet niekaip iš savo rašymo ir kalbėjimo jos neišguju).
Taigi, grįžtant prie esmės, mano karma keista. Kuo tas keistumas pasireiškia? Na, kol dar studijavau, ieškojausi darbo, eidavau į darbo pokalbius – niekas manęs nenorėjo darbinti, bet… vietoj to iš savo numatytų darbdavių gaudavau keistų vienkartinių užsakymų: padaryti tą, išmatuoti aną, įvertinti kitą, parengti kažką ir t.t. Dėl užsakymų gausos įsteigiau įmonę, galvojau dar įdarbinti kažką, kas padėtų susitvarkyti su užsakymų gausa (apie tai gal kada dar parašysiu), bet… įsteigus įmonę, atėjo krizė, užsakymai „užsilenkė“, tad bandydavau jų ieškoti… čia karma parodė man ragus – einu siūliti savo įmonės paslaugas ir…gaunu pasiūlymą įsidarbinti… na, paragavęs savo verslo duonos, darbintis nenorėjau, tad ieškodavau kitų variantų, bet… bet vistiek, įmonės reikalai buksavo… dėl šios priežasties pradėjau ieškotis nuolatinio darbo (gyventi juk irgi reikia iš kažko)… ir ką jūs manot?! Eilinis darbo pokalbis ir vietoj įdarbinimo gaunu užsakymą! Gal man vėl atgaivinti įmonę?.. Tik karmos bijau…
***
Vakar turėjau darbo… Vienos nedidelės įmonės vadovas paprašė manęs įvertinti jų pardavimų vadybininko darbo kokybę bei pateikti pasiūlymus dėl pardavimų proceso optimizavimo (taip skambėjo gauta užduotis iš direktoriaus lūpų). Taigi, visą dieną nuo ankstyvo ryto iki labai vėlyvo vakaro važinėjausi su pardavimų vadybininkais ir stebėjau, kaip jie dirba…
(Nepaminėjau, kad įmonė turi du pardavimų vadybininkus, iš kurių per mėnesį tikimasi 100 000 LTL apyvartos, bet pastarieji padaro „viso labo“ 80 000 LTL, tad vadovybė laiko juos nelabai kompetetingais ir planuoja vieną, o gal net abu „paliuosuoti“.)
Taigi, stebėjau, kaip jie dirba ir… žinokit, supratau gana greitai, kur problema – pardavimų vadybininkai dirba tiesiog nuostabiai, zuja po miestą, aplanko per dieną 15-20 taškų, patys susikrauna prekes sandėlyje, išvežioja jas esamiems klientams, nuveža papildymus, patvarko stendus, pasiruošia sąskaitas faktūras, važtaražčius, lentyniauja su taksistais, praktiškai nepasiklysta, ir t.t… Pats esu dirbęs pardavimų srityje ir, pasakysiu, kad savo gyvenime nemačiau taip uoliai dirbančių pardavimų vadybininkų… jie tiek daug daro, bet… bet jie nedaro vieno – pardavimų! Paprasčiausiai tam nebėra laiko – tiesiog jie dirba ne su pardavimais, bet su pristatymu, t.y., jie ne pardavėjai, o vairuotojai. Jiems nėra kada sėdėti prie kompiuterio, ieškant kontaktų, jiems nėra kada skambinti ir planuoti susitikimus, jiems nėra laiko nuvažiuoti pas naujus klientus ar net parengti komercinius pasiūlymus ir t.t. Vieninteliai jų pardavimai – tai esamų klientų užsakymai, siekiant papildyti trūkstamas prekes.
Tą ir pasakiau vadovybei. Sakė, žiūrės ir gal samdys atskirai vairuotoją bei leis pardavimų vadybininkams dirbti tą darbą, kuris jiems ir priklauso…
***
Visgi vakarykštis pasivažinėjimas nepraėjo be pasekmių – gana stipriai persišaldžiau. Tikiuosi, liga neužtemdys mano abiejų smegenų pusrutulių ir nepradėsiu čia ir kitur rašinėt kaip oligofrenas… Jei taip nutiktų, iš anksto atsiprašau.
P.S. Pažiūrėjau į šį įrašą vienaip, pažiūrėjau kitaip ir matau, kad įrašas gavosi kažkoks burgiškas. Visgi, protingi žmonės daro įtaką net ir potencialiems oligofrenams…
Patinka kaip rašai – beveik niekas šiuo metu neberašo taip betarpiškai 🙂
Tik su žymėmis tai sakyčiau persistengi – nereikia jų tiek daug mano durna galva. Pvz erlo žymos greičiausiai niekada nebepanaudosi. O makalynė gaunasi nereali. Ne dabar. Vėliau, kai tų žymų paliks tūkstančiai ir jos vietoje to, kad padėti tik maišys 🙂
Beje keliose vietose skaičiai vietoje lietuviškų raidžių… Kaip man tai pažįstama – ankščiau irgi parašęs iškart skubėdavau publikuoti dorai net gramatikos klaidų nepatikrinęs 🙂
Dabar galvoju, ar įmanoma suprasti, kad norėjau pasakyti, kad džiaugiuosi jog rašai? 😀
Dėkui už įvertinimą ir pastabas.
Dėl skaičių vietoj raidžių, tai čia man dažna problema, nes kartais lietuviškos raidės nepersijungia, o aš per tiek metų taip ir neįgudau rašyti nežiūrėdamas į klaviatūrą (užtat niekad nežiūriu į monitorių rašydamas). Kita vertus, prieš publikuodamas visada peržiūriu tekstą, ar nėra klaidų, bet, deja, matyt jau ir akys buvo pavargusios, tad nepastebėjau. (Dar išduosiu paslaptį – niekada mano rašyti tekstai nepasirodo tą pačią dieną, kai parašau – dėlioju juos, kad kiekvieną dieną būtų po naują įrašą, nes būna, kad vieną dieną galiu prirašyti daug, o kitą net nesinori į kompiuterį žiūrėti. Taigi, dažnai tenka peržiūrėti įrašus ir pakoreguoti, jei ką nors pamatau neteisingo. Taip darau dar ir todėl, kad labai nervina tie tinklaraštininkai, kurie per dieną parašo kelis įrašus, t.y., aprašo kone kiekvieną savo pirstelėjimą.)
Dėl žymų… Va čia man tikras galvos skausmas. Karty su kategorijomis. Nesu patenkintas nei vienomis, nei kitomis. Kategorijas planuoju perdaryt, kai sumąstysiu, kokį geresnį rūšiavimo būdą. O dėl žymų – norėčiau, kad po straipsniu jų nebūtų (man įdomu, kaip į tai reaguotų paieškos sistemos). Galbūt kai keisiu temą (o ją keisiu vieną gražią dieną), pasistengsiu ką nors šiuo klausimu padaryti. Kita vertus, žymų gausa man gaunasi natūraliai – skaitau tekstą ir į žymas įtraukiu visus raktinius žodžius kone kiekviename sakinyje. Visada buvau įsitikinęs, kad žymų dėliojimas yra menas, kuris man nelabai sekasi…
Aš irgi retai skelbiu iškart po parašimo. Pavyzdžiui šiandieninis įrašas apie įskiepius buvo pradėtas dar vasarą. Perrašytas, kai pats parašei apie naudojamus įskiepius, o paskelbiau tik šiandien ir tik kai buvau užklaustas dėl vieno įskiepio. Nebūčiau gavęs to e-laiško, turbūt būčiau ir vėl nepaskelbęs 🙂
Nors kartais būna, kad norisi ir apie pirstelėjimus rašyti. Bet, apie ta paprastai rašoma twitter ar Fb, tai šiandien kaip tik pradėjau įrašą apie visą tą makalinę 😀
Dėl žymų ir google tai mažiausiai reikia pergyventi. Google ne kvailys ir pilnavertį įrašą visada pakels pakankamai aukštai paieškos rezultatuose. Praėjo tie laikai, kai viską lėmė PR, ar raktažodžių pasikartojimas tekste 🙂
Beje Google naudojamos technologijos irgi vertos atskiro įrašo, tik gaila aš per mažai tame nusimanau. Bet kiek yra tekę bendrauti su bedirbančiais Google, tai netgi paskelbus reitingavimo algoritmą viešai, atsirastu laaabai nedaug sugebančių jį suprasti.