Parašiau šio įrašo pavadinimą ir nusijuokiau – jį galima suprasti dvejopai. Viena iš prasmių galėtų būti, kad pedofilų klanas egzistuoja ir čia bus aprašoma daugumai iki kaulų smegenų įkyrėjusi istorija, kaip baisieji dėdės ieško savo aukų (arba net konkreti visiems žinoma situacija). Tačiau nerašysiu apie tai, nes nuo visos tos informacijos spaudoje, televizijoje ir t.t. gausos aš supratau vieną – NIEKO NEBESUPRANTU!
Kai kas galėtų pasakyti, kad čia tikėjimo klausimas – tu arba tiki, arba netiki, kad buvo vienaip ar kitaip. O kaip tie žmonės, kurie patenka į tą kategoriją, kuriems visiškai nebeįdomu buvo ar nebuvo?! Pavargusiais? Persisotinusiais? Ar kaip nors šiurkščiau?
Pats turiu dukrytę ir iš pradžių buvau labai susidomėjęs visa istorija, sekiau naujienas… Emocijos keitė racionalumą ir atvirkščiai. Jei klanas egzistuoja, tai baisu! Jei jo nėra, kodėl tokia betvarkė? Kas gali apsaugoti mano vaiką, jei to negalėčiau aš? Ir t.t. Tačiau vieną dieną viskas liovėsi… Taigi, istorija, kaip pedofilai gaudė mažąją mergaitę, man nebeįdomi.
Man įdomu kitkas – kaip spauda medžiojo pedofilų klaną. Tiksliau gal reikėtų sakyti ne „medžiojo“, o kūrė daugiaserijinę muilo operą apie mergaitę, jos mamą, tėvą, globėjus ir aplinkinius. Ir nekalbu čia vien tik apie „Drąsos kainą“.
Tik kur buvo tikroji medžioklė?.. Juk tam tereikėjo vieno, kad būtų patvirtintas ar paneigtas mitas apie kažkokį klaną – skirti premiją tiems, kurių liudijimas ar įrodymai galėtų padėti atskleisti ir įrodyti teisme, kad vienas ar kitas aukščiausios valdžios atstovas ar pareigūnas yra pedofilas… Ir ne bet kokią premiją, bet tokią, dėl kurios žmonės nebijotų rizikuoti… rizikuoti savo ar savo artimųjų sveikata, galėtų užsitikrinti sau ir savo vaikams ateitį… ir t.t. Kalbu ne šiaip apie pinigus, o labai didelius pinigus!
Įdomu, kodėl žiniasklaidos atstovai neskyrė kokio milijono litų premijos už išskirtinai naudingą ir vertingą kompromatą? Juk tokia suma gali papirkti daugelį (net ir pačius klano narius, jei tokie egzistuoja, kurie nėra per daug susitepę). Užtektų tik vaizdo ar telefoninio pokalbio įrašo su kai kuriais asmenimis… Juk jei yra klanas, tokie įrašai gali egzistuoti… Negi mūsiškiai tokie nesuinteresuoti medžioklei? O gal jiems trūksta pinigų? Gal jie mielai pasiūlytų premiją, bet neturi iš ko?.. Bet net tada juk galima įsteigti premijos fondą, kur galėtų paaukoti visi, suinteresuoti išsiaiškinti tiesą!
Tarkim, koks Bronislovas Lubys, gal net į tokį fondą mestelėtų nemažą sumą, kas būtų ne tik suprasta kaip socialiai atsakingas poelgis, bet ir užčiauptų jį tapatinančius su pedofilų klanu?..
O šventas naivume 🙂
Čia ironiškas įrašas… 😉
Bėda tame, kad net ir išlindus pedofilų klano uodegos galui žiniasklaida kažkodėl nepuola jo vynioti.
Pavyzdžiui – toks Utenos Tėvynės sąjungos šulas, Gintautas Gaižauskas, sučiuptas už trijų berniukų žaginimą tiesiog partijos būstinėje. Apie jį dar parašoma kažkiek, bet apie tai, su kokiais politikais jį sieja glaudūs ryšiai – ir kokio pobūdžio, kažkaip nenorima nagrinėti.
Pasidomėkite, kokį postą Seime dabar užima artimiausias pono G.Gaižausko bendražygis ir draugas iš Utenos. Kokie dar žymūs politikai įėjo į šį Utenos „vaikų globėjų“ būrelį?
Ar reikia priminti, kad A+A ponas Ūsas irgi buvo žymus politikas Kaune, tik kitos partijos, ir labai mėgo trintis aplink vaikų globos įstaigas. Kodėl niekas nepaanalizuoja jo artimiausios aplinkos?
Užsienio patirtis rodo, kad pedofilai savo pomėgio pagrindu sudaro tinklines organizacijas. Tačiau mūsuose šios temos pabrėžtinai nenorima rutulioti.
Pvz., kadaise buvo paviešinta labai negera informacija apie p.A.Sadecko jaunystės „paklydimus“, dėl kurių jis buvo nukentėjęs tarnyboje. Po to kažkaip keistai ta info nuslopo – nei A.Sadeckas teisman padavė už šmeižtą, nei spauda tęsė tą įdomią temą. Kaip taip galėjo nutikti?
Matant visa tai nesunku suprasti, kad neformaliais netradicinių pomėgių ryšiais susaistytų įtakingų asmenų tinklas greičiausiai egzistuoja realybėje. Pakanka prisiminti Diutro atvejį Belgijoje, kad tuo nesistebėti.