Paryžius – tai miestas, kuris įsirėžė mano atmintin visam gyvenimui! Teko būti daug kur, pamatyti dar daugiau, o patirti… Tik vieną kartą Paryžiuj… patyriau tai, ko niekada daugiau nepatirsiu… Tai buvo ir yra man nesuvokiama!
Sakoma, kad Paryžius – tai meilės miestas! Nepatyriau ten meilės… Tik pasijutau bejėgis romantikos ir jausmų sūkuryje…
Ji buvo mano bendrakeleivė. Susipažinom autobuse. Važiavo su draugu. Tik laiką leidom mes kartu…
Ji buvo graži… Žinau, kad apie grožį kiekvienas turime subjektyvų suvokimą, bet ji man buvo graži… Šviesiaplaukė. Mėlynakė. Smulki. Bet moteriška…
Ji buvo jaunutė… Daug už mane jaunesnė… Ir tas naivus nekaltumas! Nekaltumas…
Nežinau, ko užvalgęs buvo Andrius Mamontovas, kad parašė dainą, kuri, veikiausiai dėl mano asmeninės patirties, sugeba kuo puikiausiai viską apibūdinti…
Tai buvo nepakartojama… Žodžiais nenusakoma… Tai buvo jausmas!
Švelniai ją apkabinau… Nusukau nuo savęs… Švelniai patraukiau ranka jos plaukus ir pradėjau bučiuoti jos kaklą… Ji pakėlė rankas… Aš iš lėto numoviau jos bliuzelę… Atsidengė pečiai ir aš pradėjau juos bučiuoti… Atsegiau jos liemenuką… Ji nuleido rankas ir liemenukas švelniai nuslydo ant viešbučio grindų… Suėmiau rankomis jos stangrias krūtis… Švelniai, švelniai – taip dar niekada nebuvau lietęs moters… Bučiavau jos kaklą… Įsisiurbiau į jos lūpas… Rankos nusileido žemyn ir atsegė jos sijonuką… Jis nukrito ant grindų… Aš ją vėl apsukau… Ji visa virpėjo… Mūsų lūpos susiliejo… Iš lėto leidausi žemyn, bučiuodamas jos krūtis… pilvuką… Numoviau jai kelnaites… Atsitraukiau… Ji stovėjo prieš mane… Visa nuoga… Tobula! Visa virpėjo… Akys žiūrėjo tiesiai į mano akis… Ji nebandė slėptis… Maskuotis… Nieko nesakė… Virpėjo visa… Ir žiūrėjo… Lūpų kampučiai tik nežymiai krutėjo… Lyg norėtų kažką pasakyti… Aš priėjau… Paėmiau ją ant rankų… Ji buvo lengvutėlė… Prisiglaudė prie manęs… Jos lūpos įsisiurbė į manąsias… Aš ją nešiau… Ji nuostabiai kvepėjo… Paguldžiau į vonią… Paleidau vandenį… Paėmiau į rankas muilą… Ir iš lėto pradėjau glostyti jos kūno linijas… Nuprausiau ją… Pakėliau… Ištraukiau iš vonios… Pastačiau ant žemės… Paėmiau rankšluostį… Nušluosčiau… Paėmiau viešbučio chalatą… Juo apsiaučiau ją… Ir išėjau…
Vieną kartą Paryžiuj…
Kaip gražiai parašyta 🙂
Kažko gražaus negražiai aprašyti neišeina, bet ne visada pavyksta perteikti grožį… 😉