Dalius ne per seniausiai palietė temą, apie kurią jau kuris laikas galvoju ir kasdien, savo nusivylimui, įsitikinu, kad viskas yra daug problematiškiau… Tik apie tai įrašo pabaigoje.
Pradėsiu nuo to, kad Dalius aprašė iš kliento pozicijos – turi poreikių, turi pinigų, kreipiasi į įmones ir mato – krizės nėra! Nerūpi niekam aptarnauti vartotoją, patenkinti jo poreikius, kuris netgi mokus! T.y., pasiryžęs sumokėti ir žino konkrečiai, ko nori ir ko reikia! Tai ne šiaip atvejis – „aš nežinau, ko noriu, bet jūs man padarykit“…
Kaip sakoma, jei yra pinigų, atsiras, kas juos pasiima… Taigi, nors Dalius gyvena toli – mano gimtajame mieste, kur mano darbovietės paslaugų teikimo aprėptis nesiekia, bet pasiryžau pasiūlyti savo paslaugas…
Esmė, kad mūsų įmonė bendradarbiauja su kita įmone, galinčia padėti Daliui – mes kartais tarpininkaujame jiems, gaudami tam tikrus komisinius. T.y., gauname palankią kainą, uždedame nedidelį procentėlį ir atiduodame produktą kaip savo.
Daliaus atveju net būčiau apsiėjęs be antkainio – juk žinomas tinklaraštininkas… Jei viskas gerai, gal dar reklamėlę kokią padarytų (antireklamą tai drąsiai daro)… Vdrug, taip ir mano įmonėlė atplauks į žydruosius vandenynus… Tpfu, žaliąjį Kauną!
Tpfu dukart! Juk žiema!!! Nesvarbu…
Taigi, kreipiausi sakė, kad atsiųs visas kainytes vakar. Vėliau žadėjo šiandien, bet dar nėra… (Gal bus iki vakaro, bet jau matau, kad ateity klientams reiks sakyti, kad už savaitės susisieksim – vis rezervas…) Sunku paskaičiuoti? Tikrai ne!
Prieš tai buvo situacija su kitu partneriu. Mes atstovaujam juos šiame regione, ateina žmogus, prašo jų produkto, mes turim kainytes, bet senas – žadėjo atsiųsti jau gerokai anksčiau, bet neatsiuntė!
Blyn, mes juk partneriai! Atstovaujame jiems! Finansiškai iš to nėra mums naudos! Tiesiog draugystės vardan… ir per jų nesugebėjimą atsiųsti mums kainų mes atrodome kaip diletantai…
„Dabar negalim pasakyti, kiek kainuos, tuoj paskambinsiu. Na va, žadėjo atsiųsti kainytes šiandien, tai ateikit rytoj. Ne, žinokit dar neatsiuntė, tuoj paskambinsim,. Klausykit, mes paskambinsim Jums ir pasakysim. Na ne, dar nežinom kainyčių. Paskambinsim patys.“
Po savaitės:
„Na va, žinau, kiek kainuoja… Ai, jau nereikia?! Radot! Na, tai smagu tada.“
Pasakyk, kas tavo partneriai, pasakysiu, kas tu…
Tik tai ne vienintelis pavyzdys. Buvo ir su kitu tiekėju panašiai. Ir dar kitu. Dar kitu…
Pinigų visiems reikia vakar, darbas bus… kada nors…
Kažkada diskutavau su vienu žmogum (na, su ateiviais iš kosmoso nelabai ir padiskutuosi, tad to nepavadinsi diskusija – tiesiog buvo pasidalinta savo pastebėjimais)…
Jo manymu, Lietuva per pastaruosius metus prarado šį tą svarbaus. Gal tai susiję su emigracija, kai geriausia ir produktyviausia darbo jėgos dalis ėmė triūsti užsieniuose (lietuviai šiaip labai vertingi darbuotojai, nes dirba kokybiškai, noriai ir viską padaro laiku – tokia vieno pažįstamo užsieniuose nuomonė, kurio įmonė įdarbino nemažai lietuvaičių)…
Tiesiog, buvo pastebėta, kad iš vokiško laiko suvokimo modelio – tikslumas, punktualumas – Lietuva perėjo į itališką, kurio esmė „kada nors“. Niekas nebesilaiko terminų!
Ar tai iš kitų tingėjimo, požiūrio, ar, velniai žino, ko kito, bet paskutiniu metu su noru viską padaryti laiku per protingą terminą jaučiuosi vienišas…
O Daliaus norai patogūs tuo užsiimančiai įmonei? Ar ne paprasčiau diegti vien tik VIASAT sistemas, kurias galima sumontuoti per gerą valandą ir lėkti pas kitą klientą. Kai prie Daliaus poreikių gali tekti sugaišti visą dieną. Nešnekėjai su savo šaika – ką jie mano tokių sistemų atžvilgiu?
Atsižvelgiant į atstumą.. tikriausiai Manto kontora man tik parduotų „geležį“. Montavimui reikėtų vietinių ieškoti.
Beje, turint normalią įrangą (SAT finderį), sumontuoti toroidą su 5 galvom užtrunka iki 2x ilgiau nei offsetą su viena galva… Tiesa, T90 vienas sunkiai pakabinsi, nors forumuose meistriukai girias kad galima ir vienam.
Šiaip paprastai būna dvi geležies kainos – viena su darbu, kita be jo… Pirmoji yra pigesnė, nes, jei be darbo, darbo jėgą gi reikia išlaikyti…nors ir nedirba… ir neužsidirba…
Pats paprasčiausias variantas – nedaryti nieko. 😀
O dėl jų nuomonės apie tokias sistemas, tai dar neturėjau progos paklaust. 🙁
Šiaip tikriausiai nereikėtų tavo kolegų SAT’ininkų kaltint…
Mano komplektukas nėra iš tų šierpatriebinių einamųjų prekių.
Tiek antena T90… tiek tiuneri VU+.. tiek galvos su 0.1 dB triukšmais.
Na, aš tik visą nusivylimą apie situaciją bendrai į juos sudėjau – ne pirmas kartas, kai rankose turiu užsakymą, susitariu, kada turėsiu kainas, bet jų negaunu, užsakymai vėluoja ir t.t. Išsiliejau ir vėl galėsiu kokią savaitę kentėt, kad žodžio ar terminų nesilaiko vienas ar kitas… Paskui rašysiu antrą įrašą šia tema arba nusigersiu, arba susitaikysiu ir sava padarysiu šią man svetimą natūrą…
O dėl komplektuko sudėtingumo – ne tokių dar matę…
Bendraudamas su Kauniškiais susidariau priešingą nuomonę: visi pradiniam etape siūlo visą geležį „mažmeninėm“ kainom ir už montavimą užsimeta 200-300 Lt. (vėliau nuo bendros kainos pasiderėti galima). Jei geleži perki ne iš jų.. kainos kaip taisyklė linkusios kilti minimum 100Lt.
hehe, „kainytės“ 🙂
Primena kažkada klausytą vieno banko atstovo paskaitą apie paskolas, tai vietoje žodžio „pinigai“ buvo vien „pinigėliai“ arba „pinigučiai“… Iš kur tas potraukis mažybinti?
Tai vadinama sarkazmu… 😀
[…] tai jau buvau rašęs. Šį kartą tiesiog norėčiau papildyti ankstesnes ir vis dar aktualias išsakytas prielaidas […]