Klausausi dabar žinių. Kalba apie infliaciją. Metinė infliacija net puspenkto procento! Pinigai, pinigėliai… O jų nėra…
Ką tik perskaičiau Tomo Morkūno mintis apie tinklaraštininkų „parsidavinėjimą“… Tingiu skaityti komentarus, bet viena dalyką supratau jau kur kas seniau, nei pradėjau depresuoti dėl visko „nėr gyvenimo, nėr“…
Aš mielai „parsiduočiau“ kaip paskutinė šliundra – imkite ir mokėkite man kas nors! Mokėkite už tai, kad rašau… Mokėkite už tai, kad egzistuoju… Mokėkite už tai, kad tiesiog man reikia, jog sumokėtumėte…
1000 Lt/mėn, ir parašau kas dieną po įrašą bet kokia tema… Nesvarbu, kokios būklės ir kondicijos tiek rašantis, tiek įrašas, bet parašysiu – tokia nūdienos žurnalistika ir viešieji ryšiai!
Taip, žurnalistai yra kekšės – rašantys todėl, kad jiems moka! Privalumas, jei jie jaučia malonumą, bet, net jei ir nejaučia, svarbu, kad gali išgyvent! Aš ir norėčiau gyvent iš rašymo… Deja, rašytojo (ne žurnalisto) duona tolygi tuščiam skrandžiui Lietuvoje…
Kas iš to, jeigu esu parašęs, bet niekur nepublikavęs mokslinės fantastikos apsakymų ciklą apie žmogaus virsmą dievu? Kas iš to, kad esu parengęs sau keletą poezijos rinkinių?… Juk juos išleisti reikės pačiam, jų vertė – kvestionuotina, o pramisti pačiam iš pardavimų tolygu… Tolygu laimėti „Teleloto“ milijoną!
Va, skaitai, kaip žmonės valgo, ir supranti – ne viskas gerai ant šio svieto… Užsidirbo ir valgo… Valgo sau, o Jonas, Petras, Antanas, Marytė, Onutė, Leukadija, Anzelmas… jie badauja… Neužsidirbo. Pensininkai… Velniai žino, kam ir kada dirbo! Kapitalizmo grimasos…
Ne, nesu socialistas (nemaišyti su komunizmu). Šiaip esu ganėtinai liberalių pažiūrų su tam tikrais nukrypimais į socialinį konservatyvizmą. Tik va, kad valgyti norisi…
Nevykėliai! Taip vadinami žmonės, kuriems nelabai sekasi gyvenime. Nežinia, kodėl, nesuprasi, kaip, bet šie žmonės tiesiog pasmerkti nesėkmei. Tokių daug, bet jie nematomi.
Nevykėliai veidrodyje klausia manęs, kam reikalinga valstybė?.. Aš atsakau: „kad pasirūpintu tavimi, žmogau“…
Yra realiai trys atvejai, kai valstybė pasirūpina žmogumi – kai miršti, tikrai būsi palaidotas, nes valstybė visgi skiria kažkokią sumą kiekvieno palaidojimui; kai „nukneckini“ kažką ir sėdi į kalėjimą, nes valstybė duos tau pavalgyti, nors ir paskutinis niekšas bebūtum; kai tarnauji tėvynės labui, nes kariškiai gauna algą… bent jau maisto pavidalu tai tikrai… Visiems kitiems tenka gyventi, stengiantis išgyventi…
Žinoma, ši taisyklė negalioja tiems, kuriais pasirūpina giminės, draugai, kursiokai, pažįstami ir kiti susiję asmenys… Taip pat ši taisyklė negalioja tiems, kurie yra valdžia vienokia ar kitokia forma (tiek politine, tiek ekonomine), nesvarbu, kaip tą valdžią gavo.
Mąstau, kaip geriausia pasirūpinti šeima… Geriausia būtų tiesiog palįsti po traukiniu, nušokti nuo tilto ar kokiu nors kitu būdu padaryti sau galą. Valstybė padengtų laidojimo išlaidas, draudimas sumokėtų nemažą sumelę mano brangiajai žmonikei… O ir maitinti nieko nebereiktų!
Ką gali žinoti, gal dar kokį „laimės kūdikį“ susirastų, kuris būtų „prie pinigo“?.. Tada tiek ji, tiek vaikas būtų aprūpinti…
Dar vienas būdas palengvinti namiškių dalią – patykoti tamsiam skersgatvyje kokio garsaus niekšelio… Kas dabar ten nemėgstamas tautoje?..
Va, patykai, nudaigoji, sėdi ir dar tautos didvyriu tampi… Apie tave sukamos laidos per televiziją, tave garsiai tylomis šlovina visi nuskriaustieji… Ką gali žinot, gal paskui paleistas iš laisvės atėmimo vietos net ir kur nors į valdžią būsi išrinktas?..
Kariuomenė? Per senas jau… Nors?.. Gal?… Ai, tai per sunku…
Vienžo – visiška, totali absurdiška nesąmonė yra tai, kad rašau šį įrašą… Visiška, totali, absurdiška nesąmonė yra tai, kad vis dar gyvenu…
Visiška, totali absurdiška nesąmonė!
Ponas, tamsta nepagrįstai depresuojat. Nereikia depresuot, reikia truputį daugiau vadinamosios bybdėjystės (arba paxuizmo) gyvenime ir bus smagiau. Ir tamsta nepavydėtumėt man, jei žinotumėt, kodėl ir kaip aš valgau. Aš tamstai kada prie progos papasakosiu.
Šiaip šis įrašas ir buvo mėgintas parašyti „bybdėjystės“ forma. Deja, pačiam skaitant, jaučiasi persismelkusi ne ironija, ne autoirinija, ne sarkazmas, bet elementari „depresucha“… Sunku nedepresuot, kai „šūdas gaunas“…
Kažko čia tamsta labai daug kabučių pridėliojot, o dar ir pagal VLKK, todėl įtariu, kad tamsta dar ir trolinat.
Atsiprašau, bet troliškumu prašom manęs nekaltinti… Va, gobliniškumu tai prašom!
Dėl kariuomenės tai dar pagalvočiau… Tuie anksti į pensiją išeina… (kaip ir visi statutiniai…) 🙂 O ir pensija nemaža 🙂
Taip, žinau, kad kariuomenė nėra blogis uždarbio prasme, bet, kita vertus, neveltui parašiau, kad „tai per sunku“…
Tau taip pinigų trūksta ar tik šiaip depresija užpuolė?
Ir pinigų trūksta, ir depresija užpuolė. 😀
Vakar perskaičius įrašą truputį neramu pasidarė. Nežinojau nė ką parašyt. Dabar žiūriu jau geriau jautiesi, tai… viskas pasikeis 😉 Tiesa reikia pačiam tuo tikėti. To ir linkiu 🙂
Kaip sakoma, šiame pasaulyje keičiasi viskas ir praktiškai visada į blogąją pusę… 😀 Va, infliacija net puspenkto procento… 😀
Jeigu tai tikrai būtų tik puspenkto procento tai nemanau, kad būtų ir šis įrašas. O dabar kai batonas pabrangsta 100%, o koks traktorius kainavęs du limonus atpinga 100 tūkstančiu, tai bendra infliacija skaitoma tik puspenkto procento 😀
Jei jau prabilom apie traktorius, tai gal reikia mini traktoriuko? „Sureguliuočiau“ gerą kainą, o už komisinius gal net ir ne pabrangusį batoną, bet duonikės nusipirkčiau… 😀
Nu nebent labai jau mini su kuriuo po gėlių vazoną galima važinėtis. Bet iš tokio traktoriaus pardavimo komisinių turbūt nė saulėgrąžų neįpirksi 🙂
P.S. Bandyk traktorių prastumti dali.us – jam gal ir praverstu. Tik neužmiršk pasakyti, kad pritaikysi kokią 70% nuolaidą. Nes jis labai nuolaidas mėgsta 😀
Tai kad negaliu aš tokios nuolaidos pažadėti. Nesu tikras, bet gal sureguliuočiau nuolaidą sau, bet parduočiau tai be nuolaidos, nes ta man suteikta nuolaida ir būtų mano uždarbis. 😀
Esi niekam tikęs pardavėjas jeigu negali prižadėti nuolaidos 😀
Tai aš galiu pažadėti, bet kas iš to, jei mano kaina su nuolaida prilygs rinkos kainai be nuolaidos?.. 😀 Internete nesunku atrasti ir palyginti kainų…
Kokie dar internetai??? Ten traktoriai žaisliniai! O čia realus daiktas parduodamas. Vertė gal ir triskart didesnė, bet tai sėdi ir ari, o ten internete tik siūlo – neaišku ar jie turi ar ne. O dar jeigu pritaikyti 70% nuolaidą, tai gaunasi netgi kiek pigiau nei internete! Ir įsiklausyk – 70% NUOLAIDA! Duok babkes ir važiuok numy žuolies pjaut 😀
Va kažkaip taip reikia. o jeigu taip kaip tu, tai maji velniai. Gal teisėju ir galėtum dirbti, bet pardavėju tai… :-/
Tai kad ir pas mane traktorius žaislinis ir neaišku, kada būtų…. Pinigai iš anksto, o aš tada kreipiuosi, kad užsakytų, jog iš užsienių atvežtų… Po kokio pusmečio… 😀