Užgeso raidės paskutinės,
Nukrito žiežirba karšta,
Laikausi susiėmęs už krutinės,
Mirtis ateina nekviesta…
Banali rašliava. Tiesa pasakius, esu pakankamai nuobodus ir nykus, kad suprasčiau, jog nykiai ir nuobodžiai rašau. Dėl savęs apibūdinimo, žinoma, pajuokavau taip pat nykiai ir nuobodžiai…
Taip, seniai nieko nerašiau – neturiu apie ką. Ne todėl, kad gyvenimas tapo nykus ir nuobodus. Priešingai! Dabar viskas sukasi tokiu greičiu, keičiasi tokiais tempais, kad paprasčiausiai nebespėju. Nebespėju, nes nebenoriu niekur spėti…
Neskubu. Kai neskubi, geriau viską apmąstai, pažvelgi visai kitu kampu. Plauki kaip šūdas Nerimi nuo Vilniaus Kauno link ir viskas, nors tai ir kliedesys…
Net dabar, kai bandau prisiversti parašyti, tiesiog nerandu žodžių ir minčių. Net nežinau, kaip užbaigti šitą nesąmonę, kuri vadinsis įrašu. Kita vertus, galbūt netrukus ateis diena, kai parašysiu kažką smagaus, kažką įdomaus bent jau sau pačiam.
