Visiškas šlamštas!!! O juk sakoma, kad geriausia visada dovanoti kažką nebuitiško, kas nėra praktiška… Dovanoti reikia kokį nors niekutį, o el. cigaretė ir yra visiškai nenaudingas dalykas, tinkamas dovanoti ir rūkančiam, ir nerūkančiam. Žinoma, tik tada, jei pritarsite pradinei minčiai, kad nėra gerai brangiam žmogui dovanoti, pvz., lygintuvą ar… tualetinio popieriaus ruloną. Kita vertus, pastarieji gali būti bent jau pokštas, o el. cigaretė… na, kaip anglies gabaliukas nuo senio Kalėdos negerai mergaitei ar berniukui, nes tik į dūmus garą teišeina. O dabar apie viską iš pradžių arba apie tai, kad būna stebuklų šiame pasaulyje…
Esu jau rašęs, kaip ne visai sėkmingai užsisakinėjau elektroninę cigaretę internetu. Nepamenu tik, o ir aiškintis tingiu, ar jau rašiau, kuo baigėsi flirtas su elktronika toje vietoje, pro kurią į organizmą pilamas kuras?.. Jei trumpai, nieko gero, žinokite. Laimei, ne man. Paskolinau tą rašiklio kramtymo pakaitalą kitam, kuriam sugebėjo kapsulė sprogti berūkant, ir skystis apdegino burnos ertmę. Taip būna – aš liudininkas. Taigi, iki tol nepatiko, po to to įnagio į rankas nepaėmiau, kol…
Vieną gražią rugpjūčio dieną už plačiųjų interneto vandenų viename socialiniame tinkle man parašė tuomet naujos el. parduotuvės atstovas, kuris labai mielai pasiūlė man padovanoti dar vieną el. cigaretę. Taip, padovanoti! Nieko nepaprašė mainais, tik aš pats pažadėjau (nežinau, kas timptelėjo už piršto parašyti tokią nesąmonę ir įsipareigoti tokiu būdu), kad kažką surašysiu apie dovaną… Todėl ir rašau dabar – prieš šventes reikia grąžinti skolas.
Taip, žinau, negeras aš – užsivėlinau. Va, Romas Sadauskas – Kvietkevičius iškart parašė savo panegiriką guminei moteriai. Parašė, nes jam, priešingai nei man, pavyko prasisukti kaip versliam žydukui, kursai dovanotą dalyką sugebėjo parduot. Man nepavyko lengvai atsikratyti – neturiu verslininko gyslelės, matyt, todėl dar nešiojuos šitą naštą sau ant kupros…
Tiesa, pabandžiau ir ašai pažaisti… Ir net tik aš… Ir gulomis, ir sėdomis, ir stovint… Ir lauke, ir viduj, ir mašinoj… Na, visur ir visaip testavom visą vasaros pabaigos savaitę. Seniai tai buvo, ruduo praėjo, žiema prasidėjo… Tai parašysiu tik, kokias pastabas ant stebuklingo lapuko užsirašiau, kurį suradau darydamas metinę nereikšmingų lapukų inventorizaciją:
- Tarsi obojų ar birbynę pūsti;
- Kažkoks prietaisas;
- Kaljanas;
- Su tokiu žmonėse nepasirodysi – išjuoks;
- Mygtukas!!!
- O jei vietoj skysčio pripilti valerijono lašų ar kanapių aliejaus?..
Dėl mygtuko nieko nežinau – nepamenu, bet vat paskutinė mintis ir buvo priežastis, kodėl tuo nereikalingu dalyku taip ir neatsikračiau (juokavau dėl visokių ten verslininko gyslų – ne kanibalas aš): vieną gražią dieną, kai nusibos gyventi, reikės išmėginti paeksperimentuoti…
O šiaip tai rūkau sėmingai tradiciniu būdu. Elektronika neveža. Šventės veža! Smagių jų.
