Šiandien aš piktas – mane šiandien apšlapino… Ką čia apšlapino – apšiko ir aptapšnojo vidury baltos dienos!!! Tik apie viską nuo pradžių…
Einu sau laimingas miesto gatvėmis. Grožiuosi nuostabiu oru: gaivus rudeniškas vėjelis glosto žandus, o tie keli gaivaus lietučio lašeliai maloniai vilgo mano skruostus. Einu ir mąstau apie medžius – jie nuostabūs!!!
Ar atkreipėte kada nors dėmesį į vėlyvo rudens medžių šakas, kurias jau numetusios lapus, bet dar nepadengtos varške?.. Sako, kad medžiai gražiausi, kai sprogsta pumpurai, kai pražysta, sužaliuoja, suvešėja, pagelsta, apšerkšnija… Tačiau niekas niekada niekur nekalbėjo apie tikrąjį medžių grožį – be lapų!
Tas tikras tyras natūralumas! Žinote, ką man jie primena?! Nuogus, sulysusius koncentracijos lagerio kalinius, išstatytus sušaudymui ir tirtančius ar tai iš baimės, ar tai laukimo neišvengiamybės, ar tiesiog nuo menkiausio vėjo gūsio! Tai pats prasmingiausias vaizdas, suteikiantis peno mintims…
Taigi, einu sau laimingas ir staiga, pyst, iš giedro dangaus – mane aptaškė pro šalį lekiantis idiotas su savo „Honda“ „Civik“! Diena iškart tapo sugadinta kaip ir mano naujutėlaitis ‘Armani“ kostiumas, kuris dabar tinkamas tik labdarai išvalius.
Žinoma, galėčiau kaltinti likimą, kad nepasisekė… Tokiu atveju pribėgtų visi tie išpūstžandžiai laiminguoliai, sakydami, kad aš pats už viską atsakingas. Pradėtų moralizuoti, sekti pasakas apie išlaikytinio ir varguolio mentalitetą. Idiotai!!! Galiu lažintis, kad jie kaip tas mulkis – tik ir taikytųsi gatvėje apšikti kitą.
Aš tikrai nesu kaltas, kad tas kvailys turi teises ir važinėja savo supuvusiu trantu miesto gatvėmis. Aš taip pat nesu kaltas, kad nepasitraukiau – kodėl turiu trauktis, kai einu sau ramiai, kur man priklauso – šaligatviu. Atsakyti turi tas, kuris kaltas – silpnaprotis už vairo.
Dėl šios priežasties užsirašiau greitai numerį, nulėkiau į policiją ir surašiau skundą. Nuostolis tai nemenkas – 15… įsivaizduokite, 15 tūkstančių… žalio! Ne, to aš tikrai neatleisiu, nors, žinote, nelabai man pinigas ta suma, bet kostiumas patiko – principo reikalas.
Policija – šaunuoliai. Greitai surado tą pacuką. Atsitempė į nuovadą. Dar bandė jis manęs atsiprašinėti, aiškintis, kad negalėjo duobės kelyje niekaip apvažiuoti, kad iš priešais važiavo mašina, kad sulėtino, bet vistiek aptaškė. Nenorėjau to klausyti – vairavo jis, kaltas irgi jis.
Gal ir galėčiau kaltinti kelininkus, valstybę, Kubilių už duobes keliuose, bet aš suprantu, kad mano mokesčiai skiriami kitoms reikmėms – varguoliams išmaitinti. Juos aš myliu. Tik tokių erelių už vairo – organiškai nepernešu.
P.S. Naratoriaus tekstą redagavau, kiek leido galimybės, bet mintį perteikiau. Originalas turėtų būti su gausybe vaizdingų rusiškos kilmės posakių, kuriuos, manau, skaitytojai žino, tad gali įterpti po kiekvieno žodžio. AŠ – kultūringas tinklaraštininkas ir galiu be jų apsieiti.
PaPiSa Manęs šiandien niekas neaptaškė – žiūrėjau, kur einu, o Armanio, kuris kainuotų daug „manių“, irgi neturiu.
