Niekas nemėgsta tų, taip vadinamų, „spam’erių“… Pala, ar šiam sakiny nepadariau loginės klaidos?! Jei niekas nemėgsta, tai pagal dvigubo neigimo dėsnį turėtų būti, kad visi mėgsta?.. Tačiau tai netiesa! Tokia pati netiesa kaip ir „spam’erio“ nuoširdumas…
Kiek kuris iš mūsų yra gavęs nuoširdaus „spam’o“?.. Paremkim vaikus Haityje, paaukokime kažkokiai vargšei senutei, praradusiai „chatą“ Andalūzijoje, perveskim kažkiek litų į kažkokią sąskaitą ir „dachuja“ uždirbsime… Visa tai „brudas, ne šūdas, bet vistiek smirdi“, o ne nuoširdumas.
Nuoširdumas atsiranda tada, kai pažįsti žmogų. O „spam’eris“ nėra pažįstamas… Jis nėra net žmogus! Ir tai gali būti tiesa tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme…
Tačiau nesiplėsiu čia. Mano įrašas ne apie žinučių turinį. Mano įrašas apie žmogų, darbą ir gyvenimą. Šis įrašas yra apie „spam’erį“.
Veikiausiai nėra niekingesnio (arba labiau niekinamo) užsiėmimo pardavimų veikloje kaip „spam’inimas“, kuris paprasčiausiai suvokiamas kaip šiukšlinimas. Netgi tie, kurie „blūdija“ po įmones ar butus, nešiodami savo dulkių siurblius, Biblijas ar šiaip kosmetiką yra laipteliu aukščiau už „spam’erius“.
Pastaruosius niekina visi su pardavimais susiję asmenys, pradedant įmonių vadovais, baigiant eiliniais pardavėjais. Kone visi pardavimų profesionalai (ne todėl, kad savo darbą dirbtų gerai, bet todėl, kad jie jį dirba), su kuriais teko kalbėti, „spam’ą“ įvardintų kaip „paskutinį šiaudą, už kurio tenka griebtis skęstančiajam“…
Taip, kalbu apie el. paštu siuntinėjamus naujienlaiškius ar šiaip pranešimus… Tai ir yra laikoma tuo tikruoju „spam’u“, nors visos reklamos, visi skambinėjimai, sms žinutės – praktiškai ir teoriškai visos rinkodaros priemonės, pardavimų veikla tėra tik gyvenimo šiukšlinimas. Šiukšlinimas, duodantis darbo, nes duoda rezultatą. Šiukšlinimas, leidžiantis gyventi ir pragyventi.
Taigi, aš šiukšlinu. Šiukšlinu šiame tinklaraštyje, rašydamas, rašydamas ir rašydamas… Kita vertus, šiukšlinu ir darbe – siuntinėju el. laiškus, kurie yra paprasčiausias „spam’as“.
Paradokslau, bet pats organiškai nekęsdamas „spam’erių“, „spam’o“ ir šiaip el. pašto, darbe esu priverstas daryti tai, ko nekenčiu. Priverstas, nes tai kone vienintelė pasiteisinanti priemonė, padedanti padidinti pardavimus. Deja, tokia realybė…
Kita vertus, net ir šiukšlinimas nėra lygus šiukšlinimui. Vieni numeta nuorūką kažkur po savimi, kiti – išveža kelis maišus šiukšlių ir išberia miške, treti tiesiog leidžia savo augintiniams dergti vaikų žaidimų aikšteles. Nepateisinu nei vienų, nei kitų, bet tie, kurie retkarčiais, nerasdami šiukšliadėžės, numeta vieną popieriuką kažkur yra visgi menkesni šiukšlintojai…
Stengiuosi ir aš, jei jau reikia, šiukšlinti kuo mažiau. Todėl neapkraunu savo siunčiamų laiškų nereikalinga informacija. Tik tai, kas svarbiausia: kas, kur ir už kiek. Pora sakinių ir viską pasakanti antraštė, tingintiems skaityti turinį. Mano tikslas, kad žmogus iš karto pamatytų ir suvoktu, reikia jiems to ar ne.
Dėl tos pačios priežasties mano laiškai nėra išvaizdūs. Praktiškai tik tekstas, su paryškinta svarbiausia informacija. Jokių neatsidarančių paveiksliukų, jokių peradresavimų – nieko, kas reikalautų papildomo darbo, įgalinant HTML turinio rodymą ar šiaip papildomą pelės spustelėjimą, kad būtų galima peržiūrėti visą pranešimą. Turinys – štai kas svarbiausia!
Aš puikiai suprantu laiko svarbą, todėl stengiuosi taupyti laiką tiek tiems, kurie rinks mano šiukšles, tiek sau. Ir mano „spam’as“ praktiškai neatima laiko, bet gali būti naudingas…
Nauda – tai antras svarbus veiksnys… Savo „spam’ą“ siunčiu tik ten, kur, manau, jis yra reikalingas. Jei tiksliau, jei manau, kad mano prekės ar paslaugos yra reikalingos, tai ir siunčiu.
Aš pateikiu pasiūlymą, o jau gavėjas sprendžia, ar šiuo metu reikia, ar tenkina kaina, ar nori turėti reikalų. Todėl nesiuntinėju laiškų aklai. Tik tiems, kuriems turiu ką pasiūlyti ir iš kurių galiu uždirbti.
Tiesa ta, kad jei jau gavote mano laišką, nepatingėkite paskaityti, nes galbūt aš pateikiau naudingą pasiūlymą. O jei ir ne naudingą, tai bent žinosite, kad turite geresnį variantą, nes aš pasiūlysiu geriausia, ką galiu pasiūlyti – man svarbu pritraukti naujus klientus, todėl kažko prasto ir už ne kokią kainą tikrai nesiūlysiu.
Turėkite omeny ir tai, kaip aš gaunu kontaktus… O gaunu juos įvairiais būdais:
- Kas mėnesį gaunu praeito mėnesio Lietuvoje užsiregistravusių įmonių sąrašą su visais kontaktais ir atsakingais asmenimis. Investicija, bet atsiperkanti… Kam kam, bet naujoms įmonėms dažniausiai labiausiai visko reikia!
- Patikrinu įvairius internetinius įmonių katalogus ir susirenku kontaktinę informaciją;
- Apsilankau internetiniuose jūsų puslapiuose, jei mane domina jūsų įmonė;
- Užsirašau kontaktus, eidamas gatve, kai pamatau iškabą ar automobilį;
- Gaunu iš kolegų, kurie taip pat dirba su pardavimais;
- Ir t.t.
Kontaktai tiesiog mėtosi gatvėje ir internetuose – teriaikia, juos pasiimti. Kita vertus, pagrindinis šaltinis visgi – tai internetiniai įmonių katalogai. Iš jų lengviausia paimti. Juose lengviausia atsirinkti. Jie yra tikras lobynas.
Taigi, jei jau pateikiate savo duomenis įmonių katalogui, galite būti tikri, jog gausite „spam’o“. Patariu, pateikite ten kontaktus, bet ne asmeninius ar ne tuos, kur naudojate asmeniniams verslo reikalams. Sukurkite atskirą el. pašto dėžutę ir gyvenimas pasidarys mielesnis.
Taip pat, jeigu visgi nenorite gauti el. pašto „spam’o“, parašykite man. Aš visada pasirengęs bendradarbiauti ir tiesiog pašalinti jus iš savo duomenų bazės.
Vien tai, kad parašysite man ir atsisakysite mano šiukšlių, iš jūsų neatims labai daug laiko. O jei po parašymo gausite vėl kažką, nepykite – visi mes žmonės, visi darome klaidų ir gali būti, kad netyčia ne jus ištryniau, o kitą savo auką… Parašykite vėl, nes taip bus tiek jums, tiek man geriau.
Rašydami, nepatingėkite nurodyti, į kokius adresus nebenorite gauti mano laiškų. Būna, kad patys žmonės pasidaro begalę el. pašto dėžučių, kurias peradresuoja į kažkurią… Aš negaliu nutraukti „prenumeratos“, jei nežinau, kam ją nutraukti!
Taip pat, nerašykite gąsdinančių ir grasinančių laiškų… Nebijau aš jų ir laiškų nebesiųsiu ne todėl, kad išsigandau, o todėl, kad man jūs rūpite. Tačiau pasakodami man, kaip tai draudžiama, nepasakote nieko naujo ir eikvojate savo laiką. Branginkite jį!
Taip pat, negąsdinkite išgalvotais įstatymais, ar neegzistuojančiomis institucijomis. Atrodote kvailai. Pats žinau, kur kreiptis dėl nepageidaujamo „spam’o“ ir esu visada pasirengęs jums padėti šiuo klausimu.
Galiausiai paskutinis patarimas šiam kartui – niekada, kartoju, niekada nežymėkite laiško kaip „spam’o“. Taip, gal tai paprasčiau, gal tai greičiau, bet susidursite su problemom ateityje…
Joks save gerbiantis „spam’eris“ nesiųs jums laiško iš svarbios pašto dėžutės. Iš serverio, kuris yra reikalingas. Siųs iš visokių gmail, uahoo, inbox ir kitų el. pašto fermų. Dažnai jūsų „spam’o“ gaudyklės blokuoja laiškus, bet dažnai tas blokavimas taikomas ne adresui, bet serveriui…
Dažnai tenka aiškinti žmonėms, kodėl jie nebegauna laiškų iš Gmail ar kur kitur. Priežastis paprasta – jų „spam’o“ gaudyklė tiesiog užblokavo Google serverį… Būna ir taip. Būna.
Baigdamas tiesiog norėčiau perfrazuoti vieną mėgstamiausių mano citatų – Šailoko iš „Venecijos pirklio“ monologą. Deja, nerandu originalo, tad kažkaip nesinori griauti tobulybės… Tačiau tie, kas žino, manau suprato.
