Štai tokia paieškos frazė prieš porą dienų buvo „dienos topas“… Nepamenu, ar rašiau ką nors apie ūpo kėlimą, bet iš patirties pasakysiu, kad geriausiai darbe pakelia ūpą seksualiniai santykiai su priešingos lyties atstove (arba -u) pietų pertraukos metu. Taigi, mano patarimas būtų, nepietaukite darbe, o su kolegomis, bet lėkite pas savo antrąją pusę ir kelkite ūpą drauge.
Dar vienas ūpo kėlimo būdas – atraskite kažką įdomaus savo darbe, į ką galėtumėte pasinerti. Tinka paprasčiausias Delfio skaitymas ar fermos priežiūra socialiniame tinkle – viskas, kas tik priverčia nusišypsoti, įsitraukti užsimiršti. Žinoma, yra darbdavių, kurie neigiamai vertina tokią praktiką, bet juk mes protingi ir žinome, kaip krenta praradūsių ūpą darbuotojų produktyvumas… Taigi, tiek darbdaviui, tiek jums bus nauda, jei retkarčiais tiesiog atsitrauksite nuo darbo.
Tokie būtų du pagrindiniai patarimai, bet jų yra gerokai daugiau… Sunku būtų net apie visus užsiminti, tačiau pagrindinis juos jungiantis momentas – atitrūkimas nuo darbo rutinos. Jeigu sugebam atsitraukti nuo darbo, sugebam atsigauti ir paskui visa jėga kibti į darbą. Juk ne veltui kai kuriose darbovietėse neoficialiai išpažįstama tiesa – mokėsi linksmintis, mokėsi ir dirbti.
O ką daryti, kai nepadeda nei priešinga lytis, nei kitoks atitrūkimas? Reikia keisti darbovietę… Banalu, bet reikia paieškoti tokios, kuri pakeltų ūpą, kur darytumėte tai, kas patinka ir pasisemtumėte energijos iš pačios veiklos ir nebereiktų jokių „atitrūkimų“.
Rašau šia tema ne šiaip papostringauti apie ūpą, bet todėl, kad jau praėjo trys mėnesiai mano naujoje darbovietėje ir tik suėjus šiai ribai supratau – praradau ūpą dirbti. Priežastis? Priežastis ta, kuri atsikleidė ir po pirmojo mėnesio – nesutampantys darbdavio ir darbuotojo lūkesčiai dėl darbo pobūdžio.
Darbdaviui reikalingas aktyvių pardavimų vadybininkas – žmogus, kuris aktyviai „zulintų“ regioną, belstųsi į kone kiekvienas duris, išvežiotų užsakymus ir t.t. Šito jis negauna iš manęs ir veikiausiai negaus… Nesu tinkamas aktyviems pardavimams dėl to, kad jie paprasčiausiai netinka man…
Aš atėjau dirbti kaip rinkodaros vadybininkas – žmogus, didžiąją laiko dalį sėdintis biure su retais „nukrypimais į kairę“ susitikimų su klientais ar tiekėjais pavidalu. Tą ir dariau… Ir dar daugiau, bet…
Turbūt suprantama, kad tokiu būdu atsiranda konfliktinė situacija, tačiau manęs neatleidžia dėl to, kad sukuriu nemažai naudos įmonei… Tačiau darbdaviai nori, kad šalia to, ką darau, pradėčiau daryti daugiau… O tam aš visai neturiu ūpo!
P.S. Žodis „ūpas“ man daug labiau patinka už kitą… Dar žinoma „motyvacijos“ vardu…
