Vakar Altajus pranešė apie lavinos pabaigą… Kontūzijančiai taip, užduodamas moralinę dilemą – ar galima pateisinti sukčių ir vagį?.. Žvelgiant į bendrą kontekstą, t.y., ankstesnius jo „draugų“ įrašus – viskas veda į nuoseklią vienos grupės prieš vieną (ne)eilinį studenčioką mintį: „Anas yra žulikas, niekšas, vagis, nesilaikantis visuotinai priimtų etikos ir moralės normų bei bendražmogiškų vertybių“.
Andrius Baranauskas, TELE2 atstovas, pats prisipažino, kad palaiko tinklaraštininkų mintį. Supranta juos. Ir užjaučia. Tačiau prisiima atsakomybę ir apdovanoja vagį, žuliką, niekšą taip pat kaip ir tą, kuris (ne)laimėjo „sąžiningu būdu“. Tada man kyla klausimas – kur ir kokios yra TELE2 vertybės? Jeigu jie apdovanoja, kaip patys suvokia, sukčius, tai… Galima kalbėti apie pamokas, ateitį, bet viena aišku – ši kompanija yra toks pat slidus žaltys, kuriai visgi neegzistuoja vertybės ir atsakomybė. T.y., jie egzistuoja ne kaip verslo pagrindas, o kaip priemonė rezultatui siekti – viskas vardan pinigų galutiniame etape.
Kita vertus, jau esu išsakęs mintį apie TELE2 klaidos pripažinimą – pagarba žmonėms, verslui, kurie sugeba pripažinti savo klaidas ir iš jų pasimokyti. Tiesa, pripažinti ir mokytis galima ir laikantis savo principų, moralės normų, etikos standartų.
Be to, sekę šią istoriją, gali prisiminti, kai tinklaraštininkų elitas (nesuprantu, kodėl buvo išsigąsta šio žodžio, juk tinklaraštininkų elitas – tai tie žmonės, kurie rašo nuo seno, rašo įdomiai, rašo pastoviai ir savo darbu, pastangomis, laiku turi užsitarnavę pagarbą, lankomumą ir susidomėjimą kitų) reikalavo viešo Insaiderio atsiprašymo… Tiesa ta, kad visi visų turi atsiprašyti… Idealiame (mano) pasaulyje:
Insaideris: „Atsiprašau visų, kad panaudojau savo žinias šiame konkurse. Mačiau, kad galiu laimėti šį konkursą, tai nepagalvojau ir ėmiausi darbo. Tai buvo neprofesionalu, nes aš kaip profesionalas vietoj to, kad pasinaudočiau situacija, turėjau laiku perspėti ir informuoti apie manipuliacijos konkurso rezultatais galimybes. Taip, aš pažeidžiau profesinę etiką ir dėl to atsiprašau.“
Altajus ir kompanija: „Mes atsiprašome, kad pasidavėme nusivylimui ir kitoms emocijoms bei apšaukėme žmogų įvairiais negražiais epitetais. Suprantame, kad žmogus tiesiog pasinaudojo galimybe ir pasielgė neetiškai, bet mums nuoskauda aptemdė protus ir nesugebėjome adekvačiai įvertinti situacijos.“
O aš, savo ruožtu, atsiprašau Mindaugo Voldemaro už per daug aštrius žodžius. Ne emocijos juos sąlygojo ir tam pasiteisinimo neturiu.
