Norisi kažką parašyti, bet žiauriai mintys nesiklijuoja. Būtų gerai šiandien kažką parašyti, kad rytoj parašyčiau 100-tąjį tinklaraščio įrašą. Būtų gražu paminėti tinklaraščio gyvavimo antrojo mėnesiuko pradžią skaičiumi 100!
***
Atsikėliau šiandien anksti, prisėdau prie kompiuterio ir galvojau, kad reikia baigti įrašą apie MMA. Turiu juodraštį praktiškai mokslinį traktatą, bet kažko man jis nepatinka… Reikės perrašyti, tik tingiu… Ar Jums būna sunku daryti jau padarytą darbą? Man labai sunku. Atrodo, jau padariau, bet vėl grįžti prie to paties, perdarinėti… Fui!
Velniop tą įgimtą perfekcionizmą!!! Jei ne jis, tai leisčiau viską į eterį nesusimąstydamas! Nors praktiškai taip ir darau…
***
Dar buvo mintis paknebinėti blogiausios praktikos pavyzdį… Bet lyg ir pasakiau, ką norėjau komentaruose… Gal ir ne visai rišliai, bet apskritai turiu problemą su teksto pateikimu – žmonės jį interpretuoja kaip tik nori ir dažniausiai jų interpretacija nesutampa su maniške! Žinau priežastį, kodėl taip yra!
Toks tūlas sisteminio požiūrio šalininkas, jei neklystu dėl mokslinio laipsnio, profesorius Jonas Kvedaravičius (šaunus ir protingas žmogus, jeigu ką) mėgsta vadybinę, taip pavadininkim, filosofiją… Jis vadybininkų suvokimą ir apskritai suvokimą, remdamasis velniai žino kuo, skirsto į lygmenis abstrakcijos ir konkretikos pakopas.
Egzistuoja tokia konkrečioji konkretika, abstrakčioji konkretika, konkrečioji abstrakcija ir abstrakčioji abstrakcija. Aš dažnai plaukioji kažkur tarp abstrakcijų, kai dauguma mūsų mato pasaulį konkrečiai.
***
Jau minėjau, kad ryt kaip ir tinklaraščio mėnesinės? Man PMS! Bet ne protingų minčių sindromas… Šiandien vėl bandžiau nerūkyti! Ištempiau pusę dienos abstinencijos ir pakrikusių nervų, kol nesusipykau su žmona…
Ji mašina pardavė! Prisirišęs aš prie daiktų… Širdužėj liūdna ir nyku, kad nebepamatysiu mašiniuko, kuris buvo mano dovana žmonikei… Bet reikėjo parduot! Pavasario galėjo jau ir nebesulaukti…
***
PMS’as pasireiškia dar ir tuo, kad artėja mano gimtadienis… Taip, vandenis aš! Dabar bus mūsų – vandenių – era!!! (Čia turėtų nuskambėti piktas juokas…)
Nekenčiu savo gimtadienio. Prieš jį, su juo ir jame man užeina egzistencinė krizė – pradedu galvot, kad vat pasenau dar vienais metais, bet anei prezidentu tapau, anei Nobelio premiją gavau… Nekenčiu gimtadienių! Blogiausia diena metuose…
***
Galvoju, ką reiks parašyt rytoj. Minčių daug, bet dar nežinau. Pagyvensim, pamatysim… Banaliai pasakiau? O, kaip liaudyje sakoma, ar ne pochui?..
***
Šiaip ryt apskritai skaičių magija… Vasario 1, 100 įrašas, 100 dienų, kaip gyvenu čia… Dar kažkas… Ai, va! Lyg ir dirbti pradėsiu… Įdomu, kas laukia mano rašliavų?..
***
Pievų prirašiau šiandien… Ar Jums nebūna, kad, skaitant ar klausant nesąmonių, smegenyse skambėtų muzika? Man skamba…
Va kas skamba!
