Tęsiu rubriką „Ir aš ten buvau…“, tad rašau, kad vakar pabuvojau Šilutėje. Kaižkaip įdienojus skrandis priminė save, todėl pasiteiravom vietinių, kur Šilutėje galima skaniai ir pigiai pavalgyti. Visi kaip susitarę tvirtino – „Klumpėje!“ Dar išsiaiškinom, kad ta „Klumpė“ yra Gluosnių gatvėje ir pajudėjom…
Atvažiavę į vietą pastebėjom, kad baras įsikūręs kažkokiame raudoname pastate šalia automobilių dalių parduotuvės.
Na, tokia tipiška valgykla, kurios iškaba irgi primityvoka…
Dar didesnis nusivylimas laukė, kad teko leistis į pusrūsį pro neaiškios prigimties sienos tapybos elementus…
Tik įėjus, visi sėdintys sužiuro, kas čia drįsta trikdyti dvasinę ramybę… Pasirodo, patekome į pirmą salę, kurioje tebuvo keli staliukai, baras, didelė erdvė viduryje (šokiams?) ir nebuvo nei vienos laisvos vietos.
Iškart prisistatė padavėja, pasiūliusi mums pereiti į kitą salę. Ten buvo tuščia, nykiai raudona, nei vieno lango ir žmogaus.
Prisėdome ir pradėjome dairytis… Akisn patraukė kažkokia neaiški spinta…
…ir pramogos vaikams.
Mintyse sumąsčiau, kad arkliukai gal ir smagūs vaikams, bet viskas trenkė tokia nykuma, kad priminė kažkada lankytą piceriją, kurioje irgi viskas buvo erzinančiai raudona, tvanku, slogu, ir jokių langų… Tokiose vietose man prasideda klaustrofobija!
Apie aptarnavimą išvis nėra ką pasakyt – jo nebuvo! Tiksliau, jis buvo toks greitas, kad jo nebuvo įmanoma pastebėti!!! Tik prisėdome, paėmėme meniu į rankas, išdygo tarsi džinas padavėja su klausimu, ką išsirinkome…
Na išsirinkome greitai… Pasiklausėme, kad dienos sriuba (už 2,5 LTL) yra kažkokia guliašo sriuba (manęs ji nesugundė) ir pasiteiravom, kokio alaus turi. Pasirodo, iš pilstomo tik „Švyturio“ „Extra“… Taigi, pasiėmėm, ką turi ir dar užsisakėm cepelinų… Nespėjom net apsidairyt ir jau cepelinai garuoja ant stalo.
Nemaži cepelinai (nors mažesni už XXL Karmėlavoje, bet sotesni)! O jau jų gardumas!!! Sakoma, kad skaniausi cepelinai Lietuvoje gaminami Karmėlavoje… Nė velnio! Skaniausi cepelinai Lietuvoje gaminami Šilutėje!!!
Tirpstantys burnoje, lengvai slystantys gomuriu, nepervirę, minkštučiai, jokių neišvirusių bulvių ir/ar žalios mėsytės – idealūs cepelinai! Ir visi sotūs pietūs vienam žmogui (alus ir du didžiuliai „cepai“) atsiėjo viso labo apie 10 LTL!!! Piguma!
Pavalgius dar norėjosi pasėdėti ir pavirškinti, bet ta muzika… Būm čik, būm čik, būm čik… Na, toks lietuviškas-rusiškas-angliškas radijinis popsas…
Taigi, sumokėjom nepastebimai ant stalo atsiradusią sąskaitą, palikom dosnius arbatpinigius ir išskubėjom tolyn… Tikrai čia sugrįšiu pavalgyti! Laimei, maisto galima pasiimti išsinešimui…
