Kai šią savaitę perskaičiau Karolio Pociaus įrašą apie kofeino poveikį jo organizmui, mintyse nusikeikiau, nes jau seniai ruošiau įrašą apie kavą ir jos poveikį… Savotiškai buvau aplenktas ir dabar esu tik dar vienas, šią savaitę rašantis apie kavą. Kita vertus, tinklaraščio rašymas – tai ne kokios varžybos, tad nenukelsiu savo įrašo kažkur į tolį, bet kiek pakoregavęs šiandien paleisiu jį į dienos šviesą.
Esu iš tų žmonių, kurie nemėgo kavos – jos kvapas, skonis ir išvaizda, švelniai sakant, buvo nepriimtina. Nepamenu, kaip atsitiko, kad aš pradėjau gerti kavą, bet tai buvo neseniai – porą trejetą metų atgalios. Galima sakyti, kad žmona mane pripratino prie šios bjaurasties… Ne, nebuvo visai taip – atsitiktinių kavos išgėrimų pasitaikydavo ir anksčiau, bet vedęs tai pradėjau daryti kone kasdien.
Šioje vietoje prisiminiau, kad vieną kartą universitete prieš kažkokį atsiskaitymą su kursioku nutarėm ne atsipalaiduoti prie alaus bokalo, bet papildomai pasimokyti prie… prie kavos puodelio. Visą naktį buvom nemiegoję, nes trankėmės, velniai žino, kur…
Taigi, abu kavos negerėjai, žinodami, kad kava turėtų veikti tonizuojančiai, nuėjome į kavinę ir užsisakėme dvigubą Macchiato doppio (mums buvo pasakyta, kad tai stipriausia kava, kokią galima rasti Lietuvoje, kai paklausėm padavėjos, ką stipresnio turi)…
Išgėrėme, pasimokėme, atsistojome ir nusvirduliavome į paskaitą. Paskui mums sakė, kad kursiokai pagalvojo, kad mes neblogai buvome „įkalę“… Taip, jaučiausi šiek tiek apsvaigęs. Kalbėdamas su kursioku, išsiaiškinau, kad jis irgi… jam netgi pasireiškė kitas simptomas – pykinimas. Abu tada apgirtome nuo kavos!
Grįžtant prie artimesnių šiai dienai įvykių, priminsiu, kad kasdien pradėjau gerti kavą tiktai vedęs – žmona mano kavos gerėja… Taigi, anksčiau būdavo, kad išgeri ryte puodelį kavos ir jautiesi žvalus. Paskui pradėjau gerti net po du puodelius, bet… prieš keletą mėnesių pastebėjau, kad kava mane pradėjo veikti keistai – išgėręs kavos iškart užsimanydavau miego!
Greičiausiai tai susiję su nukritusiu spaudimu, dėl atsiradusios organizmo tolerancijos kofeino stimuliuojančiam poveikiui – niekaip nesu susijęs su medicina, tad negaliu paaiškinti poveikio priežasties. Žinau, kad išgėręs kavos jaučiausi, tarsi paskutinioji liptų ant kulnų… Būdavo net smagu, kai nemiga kamuoja, išgerti kavos, nes tai padėdavo užmigti… Atvirkščias poveikis?!
Visgi, sumąsčiau, kad negali taip būti tik su manim, tad pradėjau eksperimentuoti su kavos gėrimu – jei dieną negeriu, tai jaučiuosi žvalus, o kai geriu – noriu miego… Iškėliau net hipotezę – kavos gamintojai tiesiog pridėjo priedų į kavą, malšinančių jos tonizuojantį poveikį, kad žmonės, išgėrę puodelį kavos, vietoj poros valandų žvalumo, po dešimties minučių vėl bėgtų virtis kavos, nes jaustų nuovargį ir silpnumą. Ko tik neprimąstytų anie vardan didesnių pardavimų ir pelnų!?
Taigi, pradėjau klausinėti aplinkinių, ar jiems kava neatrodo paskutiniu metu pasikeitusi, ar jie nesijaučia labiau pavargę nei įprastai, kai geria kavą… Mano nereprezentatyvus mini tyrimas žmones suskirstė maždaug pusę per pusę – dalis į mane pradėjo žiūrėti kaip į ateivį iš kosmoso su kvailais klausimais, kai kiti pripažino, kad kava paskutiniu metu jiems atrodo kažkokia kitokia ir jie negali paaiškinti, kuo tas kitoniškumas pasireiškia.
Žengiau dar vieną žingsnį – priverčiau žmoną trumpam atsisakyti kavos (o ji, primenu, kavos gerėja) ir rezultatas – negerdama kavos, sakėsi, kad jaučiasi žvalesnė! Tad nutarėme abu nebegerti kavos… Deja, mano mylima kavos gerėja nesilaikė susitarimo ir gerdavo kavą paslapčia… darbe…
Na, kad žmona nesijaustų vieniša, aš irgi po pertraukos pradėjau gerti kavą ir atradau, kad pirmas puodelis pakelia ūpą, bet antras – varo miegoti… Dalinė detoksikacija?
Summa summarum, taip ir nesupratau, ar tai kavos sąmokslas ar tiesiog mano organizmas keršija man…
