Tai paskutinis planuotas serijos apie greituosius kreditus įrašas. Tai nereiškia, kad apie juos neberašysiu, bet tai nebebus viena tų temų, apie kurią norėjau tarti savo svarų žodį…
Šis įrašas nebus toks kaip ankstesni trys. Jame nebus mėginama diegti struktūra ar kažkas panašaus – tik palaidos mintys, pastebėjimai ir pasiūlymai, kurie man niekaip „neįsipaišė“ ankstesnių įrašų kontekste.
***
Pirmiausia norėčiau pasakyti apie reklamą… Greitųjų kreditų reklama, kiek matau, niekur nėra reglamentuota. Nebent aš nežinau arba yra draudimai, kurių niekas nesilaiko…
Televizijoje, radijuje, Internete pilna greitųjų kreditų bendrovių reklamos ir niekam iš valdžiavyrių dėl to neskauda galvos. Juolab net valdiškais pinigėliais maitinamos įstaigos kaip LRT nevengia greitųjų kreditų bendrovės reklamos…
***
Įdomu, tai, kad egzistuoja tokie azartinių žaidimų priežiūros komisija ar kaip ją ten, yra įstatymas, draudžiantis visokias ten kazino ir kitų lošimo bendrovių reklamas. Reklamos draudimo motyvas – neleisti formuoti žalingo įpročio, naudojantis masinėmis informavimo priemonėmis.
Kažkaip visi suvokia, kad lošimo bendrovių reklama, įtakojanti elgseną, pritraukianti vartotojus yra blogis, o va greitieji kreditai… Jiems vis dar leidžiama skelbtis ir vykdyti „sėsk ant adatos“ rinkodarą.
***
Juk juos gali pasiimti bet kas – net ir neturintis pastovių darbinių pajamų žmogus. Juk pasiimti kreditui nereikia sutuoktinio pritarimo – niekas jo neprašo. „Dabar visi naudojasi greitaisiais kreditais. Juos gali gauti išsiuntęs trumpąją žinutę, lošdamas kortomis arba gerdamas alų.“
***
Pasiimdami greitąjį kreditą žmonės gali prasiskolinti labiau, nei lošdami kazino… Juolab, kazino juk loši su tuo, ką turi būdamas vietoje ir, nors praloši algą, šeima to gali net nepastebėti. O va, kai už negrąžinamus kreditus apsireikš anstoliai, tai šeimai tikrai pasijaus… Čia net galim diskutuoti, kas blogiau: greitasis kreditas ar kazino, jau nekalbant apie neigiamą alkoholio poveikį, kuris gali pasireikšti vėliau, nei greitojo kredito nulemtos komplikacijos…
***
Nesutinku su kategoriška pozicija, kad greituosius kreditus reikėtų uždrausti. Taip pat nemanau, kad tai turėtų būti normali praktika, kaip yra užsienyje, ar būdas išgyventi. Žinoma, kartais jie gali padėti, kai labai reikia pinigų, bet:
- Būtina priversti greitųjų kreditų bendroves peržiūrėti savo sutartis, kad jos skaičiuotų teisingus delspinigius, pagal priimtą teisinę praktiką iš karto, o ne po bylinėjimosi teisme.
- Įvesti visišką reklamos draudimą kaip yra su azartinių lošimų bendrovėmis.
- Nepakenktų ir priverstinis tokias paslaugas teikiančių įmonių licencijavimas… kodėl greituosius kreditus teikiančios įstaigos yra išskirtinės kitų finansines paslaugas teikiančių įmonių atžvilgiu?..
- O jei jau norima atsakomybę permesti vartotojams, galbūt derėtų nustoti teikti nuotolinę kreditų teikimo formą, nes eilinis, paprastas žmogus be konsultanto pagalbos tikrai nesugebės įvertinti, ar kreditą jis išgalės grąžinti…
***
Taigi, greitieji kreditai yra verslas, bet visgi kartais galėtų ir verslas būti socialiai atsakingas… O tam šiame versle tereikia tiek nedaug – nustoti užsiimti lupikavimu.
