Nesu gidas, kelionių organizatorius ir jų duonos nesu ragavęs. Tik gal vertėtų tapti?..
Štai stovi kampe parduotuvėlė – „šmutkynas“. Neįdomi tokia, o ir kainos „užkeltos“. Nueini, pasižiūri, išeini ir nusispjauni – ten, už kampo, daug pigiau ir geriau…
O va ten – „kabakas“ stovi. Gal maistas toks ir nieko. Interjeras – „pusė velnio“. Aptarnavimas – „gaidys“. Gal ir būtų „zajabys“… (Atsiprašau, netyčiom man taip išėjo, kad rimuoti net pradėjau. Pasistengsiu greitai baigti, nes rašau kaip koks „nesveikas“. „Kam tas koks?“ – minia paklaus ir bus teisi. Viskas. Taškas. Baigiu. Rašau normaliai.)
Kuo aš ten baigiau?.. Ai, va, kaimynystėje, už kilometro, stovi dar geresnis, dar skanesnis, dar mielesnis ir daug pigesnis…
O va čia – viešbutukas. Puikus, nuostabus, „šikarnas“. Trys žvaigždutės, o kainuoja kaip kokios penkios?.. Nesvarbu!
Žinodamas, kiek, kas ir kur kainuoja, patyri netikėtą nušvitimą – paaiškėja, kodėl tokios nekonkurencingos kainos tarp konkurentų ribotoje erdvėje. Čia lankosi turistas…
Turistas – tai bukas dundukas, aklai vedžiojamas kelionių organizatoriaus, gido ar šiaip atstovo spaudai. Pasižymi tuo, kad jam atostogos, todėl nori pasilepinti, paišlaidauti.
Kita vertus, šis įrašas ne apie turistus. Net ir ne apie gidus. Šis įrašas apie kainas…
Įmonei – maitinimo, apgyvendinimo ar šiaip „šmutkynui“ – nesvarbu, kad vietinių pirkėjų nėra, jei perka – turistas. Padaro apyvartą per kelis mėnesius tokią, kad metus gali sau leisti nefunkcionuoti. O ką?..
Dėl visko reikia dėkoti gidui, kuris atveda tau tą „tūpą“ turistą. Ir atsidėkoja… 5 proc. nuo pardavimų pavieniui gidui, 7 proc. kelionių agentūrai. „Stafkės“, kiek žinau, tokios bent „šmutkynų“. Viešbučiai, girdėjau, net 15 sumoka.
Darbuotojams mokėk, nuomą mokėk, komunalinius mokėk, mokesčius mokėk, gidui irgi sumokėk… Štai ir kainų skirtumas tarp konkurentų, kur atveda gidas, o kur ir nelabai…
O aš, mat kvailas, naiviai galvojau, kad tai nedėkinga ir sunki profesija. Dar ir nepelninga – apie 1000 litukų bazinis atlyginimas + galimybė tobulinti užsienio kalbų žinias, prieš emigruojant skinti braškių. Pasirodo, dar ir procentai „pareina“. Iš vieno, iš kito, iš trečio, ketvirto… Svarbu, kad turistas tik nupirktų.
Žinoma, būna ir tokių, kuriems nereikia gido paslaugų. Ateina tada gidas pas tokį, atsiveda kelioliką pinigų leidimo ištroškusių turistų. Parodo, pademonstruoja – „va, kokia pas mus perkamoji potencija“… Ir greit suvaro juos atgalios… į autobusą arba kitą „must see“ vietą… Nors norės išleisti, jie nespės ir neuždirbsi… bent jau iš turisto.
Ne, mokėsi… Kur tu dėsiesi… Juk taip apetitą sužadina stora turisto piniginė…
