Šiandien labai tingiu kažką rašyti. Nesvarbu, kad sau esu prisižadėjęs viešai rašyti kasdien, bet vistiek tingiu. Tiesiog tingiu…
O ir oras lauke tikrai nenuteikia maloniai: tai lyja, tai sninga, tai vėl palyja – drėgna ir pilka diena. Tokią dieną tik miegoti norisi… Juolab, kai tik pažvelgi pro langą, visur matosi kalnai šiukšlių, kurias atidengė nutirpęs sniegas ir niekam nebereikalingi šv. Kalėdų atributai, paprastai vadinami maloniu žodeliu – eglutė – pavirto į dar labiau kiemą bjaurojančias nusususias šiukšles. Taigi, nėra įkvėpimo, mūzos, kuri paimtų, apkabintų ir nepaleistų tol, kol kažko neparašysiu…
Žinoma, galėjau rašyti vakar, nes šia tema jau seniai norėjau parašyti kažką, bet vakar… Vakar buvo sunki diena. Daug darbo, susitikimų. Grįžau vėlai ir pavargęs. Tiesiog reikia dirbti, jei nori valgyti, ir nebelieka laiko rašyti…
O net ir kai randi laiko, visokie gyvenimo trukdžiai pradeda skambinti, rašyt ir kitais būdais trukdyt… Gerai, kad bent liga kokia nervų negadina, nes tada irgi rašyti neišeina…
Jeigu kartais nesupratote, paaiškinsiu, kad kalbėjau apie nerašymo motyvus. Galima juos dar vadinti pasiteisinimais. Žinoma, prigalvoti jų irgi galima kur kas daugiau…
Aš pavyzdžiui turiu dar vieną motyvą, bet dabar gal reikėtų judėti prie to, apie ką norėčiau pakalbėti šiandien – apie perkamus diplomus ir parduodamus rašto darbus.
Ir ką galima šia tema naujo pasakyti? Problema? Na, egzistuoja, bet… Niekas nesikeičia. Kartais laikas nuo laiko atsiranda pabambėjimų ar koks skandaliukas dėl kokio aukšto šulo nupirkto diplomo ar nuplagijuoto darbo, bet, be laikino atsiradusiu dėmesio šiai problemai, absoliučiai niekas nevyksta.
Darbų pardavinėjimas ir diplomų pirkimas vis dar yra gajus ir tokią sistemą skatina ne kas kitas, o mūsų universitetų profesūra… Juk jiems patiems, ar jų žmonoms, ar vaikaičiams irgi reikia užsidirbti!
Jeigu nežinai kur nusipirkti diplomą, ar baigiamąjį darbą, užkalbink savo kurį nors dėstytoją rūkomajame ir delikačiai užklausk. Oi, dažnai nustebsi, kad jis ne tik kad tavo užklausą priims kaip savaime suprantama, bet net ir duos kontaktus, kur kreiptis dėl diplominio darbo parašymo…
Nežinau, gal pasikeitė kas per keletą metų, bet tie patys žmonės tebedirba, tad, tikiu, darbų pirkimo/pardavimo versliukas vis dar gyvas. Ir nieko čia nepakeisi…
Tai būtų atsakymas, kodėl kažkada A. Račui (beje, ne pirmajam) kilusiai diplomų atiminėjimo idėjai. Tiesiog niekas nėra motyvuotas atimti sau papildomą duonos kąsnį. Čia tas pats kaip kovoti su kontrabanda…
