Įsivėlęs į diskusiją apie medalius, negalvojau, kad pastaroji tęsis tiek ilgai. Paprastai internetinis kipišas staigiai kyla ir greitai nurimsta. Tačiau prieš pat naujus tūlas nerius iš Common sense pilstelėjo degaus skysčio į begęstančią ugnį ir pakvietė į šviesų rytojų, kuriame nenori nei pats gyventi, nei savo vaikams siūlo…
Čia tas rytojus, kuriame tamsta nenori gyventi, kaip galima suprasti iš teksto, išauštų, jei staiga verslas atsigręžtų ne tik į savo savininkus, bet ir darbuotojus (jau nekalbant apie vartotojus). Žinau, tamsta nerius nesakė „atsigręžtų“, jis minėjo priverstinį „išbuožinimą“…
Šiam vieno populiaresnių tinklaraščių Lietuvoje vienam iš autorių lengva manipuliuoti skaičiais ir teikti sarkastiškas įžvalgas:
Nors analitikai kaip susitarę kartoja, kad nedarbo lygis Lietuvoje yra ir bus katastrofiškai didelis ~16%, nors bedarbystė bus esminė kliūtis ekonominiam atsigavimui, nors visi kalbame kaip blogai emigracija (o emigruoja, nes neranda darbo), vis dar dauguma žmonių norėtų išvaryti kuriančiuosius darbo vietas iš Lietuvos (kaip Čyvas), arba mano, kad darbo vietų kūrimas yra išnaudojimas (kaip scania).
Žinoma, oponentams belieka ieškoti dar didesnių autoritetų, kalbant apie ekspertus, kurie teigtų, kad emigracija nėra joks blogis, kad tai natūralus procesas, leisiantis stabilizuoti ekonomiką, kad ekonominiai emigrantai netgi stimuliuoja mūsų ekonomiką, siųsdami čia svetur uždirbtus pinigus, kad aukštas nedarbo lygis yra išpūstas nepamatuoto vyriausybės sprendimo priverstinai įtraukti visus į sąrašus (atsimenant PSD istoriją), kad Lietuvos verlsas nėra pajėgus sukurti darbo vietas kvalifikuotiems specialistams ir t.t. O tokių analitikų, ekspertų, žmogėnų atsirastų ne tik Delfi.lt komentaruose…
Aš iš principo nelabai mėgstu žaisti skaičiais, statistika ir VBS (viena boba sakė) lygio ekspertų pamintyjimais apie ekonomiką ir vykstančius procesus. Tas pats nedarbo lygio indikatorius gali būti koreguojamas, pasitelkiant keletą politinių sprendimų… Kita vertus, kažkur skaičiau, kad dabartinė priverstinė registracija artimesnė realiai situacijai… Bet neesmė. Tarkim, užtektų priimti sprendimą visus atostogaujančius, esančius motinystės atostogose ar ligos biuliotenyje priversti registruotis LDB ir turėsim jau nebe vieną rodiklį, o visai kitą… Manau, kažkam „durnumo“ tam užtektų – juk tie žmonės einamuoju momentu nedirba… Na, bet čia jau nuklydau kažkur toli nuo to, ką norėjau pasakyti…
Grįžtant… Scania gti šiąnakt teisingai driokstelėjo su klausimu – tai kiek uždirbti? Teisingas klausimas, nes sakydami, kokie darbdaviai blogi, mes turėtume ir išsakyti priežastį, kodėl blogi, o blogi dažniausiai todėl, kad neleidžia uždirbti, o uždirbti reikia tiek… tiek, kiek reikia… o reikia žmogui… kam? PRAGYVENIMUI! O gal gyvenimui?..
Ne nekalbėsiu dabar apie gyvenimą… Man dabar svarbu yra pragyventi… Scania gti pateikia formulę, kiek žmogui reikia:
Mano durna galva, tai darbininkas dirbdamas turėtų išlaikyti savo šeimą, „delikat“* gaminiu stalą papuošdamas per šventes.
Jei šeimoje dirba dviese – tai turėtų kažkaip įpirkti kokią pigesnę mašinėlę, arba įsigyti kokį tai būstą per kažkokį sveiku protu suvokiamą laikotarpį.
Nes kažkaip nesiriša – dirbi iki sveikatos praradimo, ir tenka taupyti „ant maisto“.
Manau, jis per daug nori… Gal reiktų išbuožinti jį iš Lietuvos?.. o ne vargšus verslininkus… Ironizuoju aš čia, jeigu ką…
Taigi, poreikiai… Žinoma, kiekvienam jie individualūs, tad žinau, kiek man dabar reikia:
- Sumokėti mokesčius už butą, kurie nėra dideli – praeitą mėnesį siekė apie 400 LTL. Čia su šildymu!
- Sumokėti nuomą, kuri taip pat nedidelė – tik 150 LTL.
- O kur dar telefonai ir internetas – ups, jiems per mėnesį išeina apie 150 LTL (3 numeriai ir internetas).
- Dar šeimos kaupiamasis gyvybės draudimas nemažai suryja – 200 LTL mėnesiui.
- Užpilti kuro mašiniukui, kuris su mūsiškiu važinėjimu per mėnesį tereikalauja apie 100 LTL, o kitką apmoka…
- Gaila, kad dar mašiniuką reikia paremontuoti. Na, bet čia jau prabanga. To neskaičiuosim.
- Dar ir apsirengti reikia. Gerai, kad tai, ko reikia, perku iš didmenininkų – pas juos kainos dvigubai ar net trigubai mažesnės (žinau, į ką kreiptis reikia). Per mėnesį visgi išeina drabužiams 50 LTL. Ką padarysi – nuogas į lauką neisi.
- Gaila vaikas vis suserga, tai ir ant vaistukų reikia… Na, dėkim 20 LTL mėnesiui, priskaičiuojant vitaminus ir žuvų taukus.
- Vos nepamiršau svarbiausio žmogui poreikio – maisto. Jo reikėtų mėnesiui:
- Perku „Cento“ batoną, margariną, sūrį, koldūnus, šlapiankę, pieną ir kt. Vien „Cento“ produkcijai per mėnesį išsileidžia šeimai apie 200 LTL.
- Žinoma, vien „Centu“ sotus nebūsi – vaikui reikia ir vaisių, daržovių ir kt. Na, tam dar 200 LTL mėnesiui. (O va per šventes tai pasilepinom UAB „Itaina“ pusiau saldžiu „Muskatel“ putojančiu vynu už apie 4 LTL – ir skanus jis visgi!)
Kažką dar būtino ir svarbaus pamiršau. Bet ir tai suma gaunasi, kad šeimai pragyvenimui reikia nei daug, nei mažai – apie 1500 LTL. Jei abu su žmona uždirbtume po 1000 LTL, būtų galima GYVENTI (jei vėl nepradėsiu rūkyti ar kitas kataklizmas neįvyks)… Laimei, būsto paskolos neturime…
