Kažkurią naktį mąsčiau apie žurnalistiką… Na, prisiminiau visas tas batalijas dėl klausimo, ar Kristupas Krivickas yra žurnalistas, ar ne… Ypač įstrigo pokalbių laida su A. Raču priešaky…
Mąsčiau, ar pats Artūras Račas yra žurnalistas, ar tiesiog dar vienas biurokratas, verslininkas ir šiaip grafomanas?.. Tos mintys buvo panašios į klejones, tad taip ir neišsivystė į vientisą įrašą, bet išvadą mintyse pasidariau, kad A. Račas yra toks pat žurnalistas kaip ir A. Siaurusevičius (aka Siauras), ir tas pats KK.
***
Kalbant apie žurnalistiką ir pasaulines aktualijas, stebiu S. Babiliaus reportažus iš Libijos. Kažkaip neįprasta Lietuvoje turėti savo specialųjį korespondentą „karštuose taškuose“, pateikianti naujienas, vertinimus ir emocijas. Neanalizuosiu, nevertinsiu ir net nepasakysiu nieko daugiau – tik man kad keista, neįprasta… bet sveikintina!
***
Skaitau Petro Naviko pamąstymus apie kovą su šešėliu ir… matau, kad žmogus kelia tinkamus klausimus! Ypač patiko klausimas dėl „šešėlio“ dydžio – negi tikrai tame šešėlyje gali vaikščioti tokios sumos?..
Galbūt trūksta loginio nuoseklumo ir kaip analitikui per daug emocijų tekste, bet mintis, mano manymu yra teisinga. Aš irgi matau toje kovos su „šešėliu“ imitacijoje daugiau žalos anei naudos…
***
Kalbant apie „šešėlį“, mūsų įmonė nusprendė nebeskirti tokio dėmesio viešiesiems konkursams (teks darbe susirasti naujos veiklos viršvalandžiams). Priežastis – nusibodo pralaimėti (tiksliau, laimėti antrą vietą) ir aukoti tam laiką, išlaidas ir t.t. Tiesiog nėra šansų laimėti…
Nelaimime ne todėl, kad kainos mūsų aukštos. Priešingai! Rinkoje mūsų mažytė kompanija yra kainų lyderė!!!
Tik, va, viešuosiuose konkursuose kažkaip net atiduodami už savikainą, kuri gerokai mažesnė už rinkos kainą ir kai kurių konkurentų savikainą sugebame labai ženkliai gauti „į skudurus“ nuo tų pačių konkurentų, kurie perka iš mūsų tiekėjų ir mes žinome, už kokią kainą gauna jie… + dar jų kiti kaštai didesni, nes jie tiesiog gerokai toliau nuo mūsų įsikūrę (120 km nėra baisus atstumas, bet važiuoti kas antrą savaitę pirmyn ir atgalios susidaro atstumas ir kaštai…)
O ką jau bekalbėti apie kvalifikacinių reikalavimų įvairovę tiekėjams (nepriklausančią nei nuo konkurso pobūdžio, nei nuo sumos – tik nuo perkančiosios organizacijos atsakingo asmens nusiteikimo)… Arba specifikacijas, pritaikytas konkretaus tiekėjo, konkretaus gamintojo, konkrečiam produktui…
***
Jau seniai norėjau parašyti vieną įrašą, bet šiandien jį perskaičiau… Neparašiau, nes vis „užgriūdavo“ naujos idėjos, nauji įspūdžiai ar paprasčiausias tingėjimas! Deja, taip ir neparašysiu… Nors čia man džiaugtis reikia!!! Tiesiog atradau kito žmogaus mintis, kurios daugmaž sutampa su manosiomis… Įrašas subalansuotas tiems, kurie nusivylę darbu, studijomis ar šiaip neranda gyvenimo prasmės, įžengę į suaugusiųjų pasaulį…
