Išsikvėpusi istorija? Kažkoks neaiškus skandalas? Nevykęs „piaras“? O gal kažkam „užkliuvo“ Saulius Stoma?.. Nesvarbu!!!
Sėdėjau vieną vakarą po darbo su kolega pisbaryje. Kaip dera tikriems vyrams, gurkšnojome neaiškios kilmės tamsų alų iš veikiausiai niekada neplautų alaus bokalų. Žiūrėjome televiziją – rodė kažkokį krepšinį ir… S. Stomos „pakazūchą“ (nesu tikras, ar žinau, ką tas žodis reiškia, bet jis nuskambėjo nuo gretimo staliuko).
Ai, bet nepaaiškinau, kas tai yra pisbaris! Tai juk nuostabi vieta!!! Pisbaryje renkasi tik tikri vyrai. Tikri ta prasme, kad tipiška darbo liaudis: statybininkai, santechnikai, brigadininkai, statybinių įmonių savininkai, elektrikai, šilumininkai, vairuotojai, Džordana Butkutė ir šiaip netyčiomis pasitaikanti vilnietiška buržuazija.
Pisbariui nesvarbus interjeras – jo gali ir nebūti. Svarbiausia, kad būtų skaidriosios ir alaus, po kurių joks interjeras nebeįdomus. Šiaip niekas nebeįdomu, išskyrus prisiminimus iš Afganistano ir kitų artimai tolymųjų respublikų, kalėjimo, statybų aikštelės ir pan. Dar įdomus vieną kartą buvo S. Stoma, bet apie tai vėliau.
Pisbaryje visi yra draugai. Kartais giminės. Visada broliai ir kolegos. Žinoma, už pisbario ribų draugystės baigiasi, nes tamsoje kiekvienas yra panašus į tą, kuris prieš keletą savaičių davė į galvą už kažką, bet pisbaryje – visuotinė gerovė ir santarvė.
Čia viskas kainuoja. Kita vertus, pinigai nesvarbu. Viskas taip pigu, kad net baltarusiai galėtų prisigerti iki soties. Taip pat čia visi lygūs – tobulas socializmas. Tiesiog nuostabi vieta. Vieta, kurios negadina joks moteriškos lyties padaras.
Tiesa, moterų čia būna. Padavėja, virėja, valytoja, barmenė ir „konsumerė“ (tai toks padaras, dėl kurio egzistencijos išgeriama daugiau, nei buvo planuota), savininkė ir t.t. – viskas viename asmenyje. Tiesa, amžius jau toks, kad publika ne(be)turi jokių seksualinių intencijų anos atžvilgiu, kad ir kiek daug išgertų.
Taigi, sėdim mes tame pisbaryje ir mėginame klausytis televizoriaus, kuriame S. Stoma išnaudoja ir yra išnaudojamas kažkokio mūsų kompanijai nederančio padaro. „Mužik, tas Stoma!“ – sugargaliuoja balsas nuo gretimo staliuko. „Uhhh!“ – jam pritaria kitas. Dar priduria: „aš tai ją va taip ir taip...“ Visi kažko juokiasi. Reikia pamatyti, kad suprastum, kodėl…
„Ne, nu bet ir reklamą pasidarė, dabar per visas televizijas savaitę tekalbės. Įdomu, kiek kaštuoja šitiekos eterio laiko, o gal televizijos pritrūko skandalų, kad nukreiptų dėmesį nuo…?..“ – sukirbėjo mintis galvoje. „Stomai geras piaras…“ – suburbėjau kolegai. „Taip…“ – atsakė jis man ir patraukė link „nūžninko“, prie kurio jau lūkuriavo eilutė naujųjų S. Stomos gerbėjų.
