Prieš miegą skaitau A. Račo tinklaraštį, o tiksliau vieną įrašą… Taip, žinau, kad yra geresnių skaitinių, bet stengiuosi „šviestis“ skaitydamas „šviesulius“ naktį!
Tiems, kas neįdėmiai seka pono Račo pamintijimus apie Katalikų bažnyčią, pasakysiu, kad jis nėra labai draugiškai nusiteikęs šios organziacijos atžvilgiu. Kita vertus, dėl to nereikia anei pulti, anei smerkti jojo – jis turi savo požiūrį, kuris tiesiog susiklostė per tam tikrą laiko tarpą santykyje su Bažnyčia…
Šioje vietoje pasakysiu, kad mano požiūris, paremtas asmeniniais potyriais, į Bažnyčią kaip instituciją irgi yra neigiamas. Toks neigiamas, koks gali būti buvusio uolaus kataliko, nemažai laiko praleidusio kunigėlių apsuptyje (ne, tikrai ne apie pedofiliją čia užuomina, nors ir apie tai turėčiau ką papasakoti)…
Tik grįžtam prie A. Račo įrašo, iš kurio darosi aišku, kad ponas Račas paprašė tam tikros informacijos, bet jos negavo. Nieko stebėtino ir keisto Lietuvoje – čia gali prašyti visokių instancijų, institucijų ir pan. informacijos ir tau pasiseks, jei ją atrasi netyčiomis!
Mano dėmesį labiau patraukė kitas aspektas – cituoju ir paryškinu svarbiausias vietas:
Juk Katalikų bažnyčia ne tik kasmet gauna milijonines sumas iš valstybės biudžeto savo maldos namų statybai, seminarijų išlaikymui ir “kitoms reikmėms”.
Tas pats R.Doveika, S.Tamkevičius, A.J.Bačkis ir kiti dvasininkai yra valstybės (o tai reiškia, mano ir jūsų visų) lėšomis draudžiami valstybiniu socialinių pensijų draudimu bei sveikatos draudimu.
Be to, Katalikų bažnyčia naudojasi ir mokesčių lengvatomis, o tai taip pat galima vertinti kaip mūsų visų paramą jiems. Kai kurių Lietuvos piliečių atžvilgiu, ji yra geranoriška, bet, pavyzdžiui, mano atveju – prievartinė. Aš bevelyčiau, kad kunigams skiriama mano mokesčių dalis būtų pridėta prie mano mamos pensijos, atiduota muzikos mokyklai, kurioje mokosi mano dukra, universitetui, kuriame studijuoja mano sūnus arba išleista Švelniukams.
Ar visa tai nėra pakankamai svarbu, kad aš ir visi kiti prievarta verčiami finansuoti tai, kas mums svetima, bent jau žinotume, kaip elgiamasi su iš mūsų paimtais pinigais?
Atsakydamas į paskutinį klausimą, net nedvejodamas surikčiau: „SVARBU!“ Taip, labai svarbu žinoti, kur „nuteka“ valstybės pinigėliai, nes jie yra mūsų visų: pradedant nuo visą gyvenimą mokesčius mokėjusių senolių, baigiant dar motinų įsčiose besispardančiais būsimais LR piliečiais!!!
Taigi, pradžiai norėčiau žinoti, kur ir kiek išleidžia kaimynas pensininkas, nuolat dejuojantis dėl pinigų stygiaus, noriu žinoti, kur ir kiek išleidžia A. Račo mama – jie gauna pensijas iš valstybės, t.y., mūsų pinigus… Reikia pradėti viešumą „nuo pačios apačios“, kaip yra nuskambėję vienoje diskusijoje apie viešumą, o tik po to, kai atsiranda individualus pilietiškumo jausmas, galima kalbėti apie valdžios institucijų ir pačios visuomenės skaidrumą.
Dar, pritardamas ponui Račui, pasakysiu, kad aš bevalyčiau, jog mano dalis valstybės turte atitektų man, o aš jau pasirūpinsiu tais, kuo norėsiu pats. Reikalauju, kad būtų aiškiai suskaičiuotas ir įvertintas visas valstybės turtas, įskaitant neaiškiu būdu atsiradusį privačių asmenų turimą turtą, kurį galima nacionalizuoti. Iš tos vertės atimkime valstybės skolą ir gautą skaičių padalinkime iš per visuotinį gyventojų surašymą gauto LR gyventojų skaičiaus. Reikalauju tos sumos, kuri gaunama net, jei ji ir neigiama – savo skolos dalį sumokėsiu, bet bent jau žinosiu, kad ši valstybė tėra „muilo burbulas“!
Paskaitėte iki čia kas nors?
Pasiklydę vertime…
