Jaunimo nedarbo problema pastaruoju metu yra svarbiausių naujienų „top’ų“ viršūnėse… Šioje vietoje galima prisiminti amžinąjį nūdienos bardo ir filosofo užduotą klausimą – „Ką daryyyt?..“ Delfinai duoda atsakymą – emigruot, dirbt už kapeikas arba stovėti eilėje prie deficitinių prekių… tpfu, čia kita tema! Apie Darbo biržą čia!!!
Nieko naujo ant šio svieto – dauguma dar stebimės, kam ši įstaiga reikalinga, ironizuojame, kad tik įsisavinti europinius pinigus bedarbystės skatinimo programoms, skaičiuoti statistikas visokias ir šiaip sukurti keliems nevykėliams darbo vietas… Atsakau skelbimu: „Ieškome bedarbių. Darbo birža.“
O jei rimtai, aš visai dėkingas LDB už savo dabartinę darbovietę… Nuėjau, paklausiau, kas yra, atsakė, kad nieko, nepatikėjau ir pasiūliau pažiūrėti, tai man pavardino kelis variantus, kur aš netinku…
„Eureka!“ – sušukau netikėtai, šitas man tinka ir pasiuntė mane į Peru… Tpfu, į pokalbį! Taigi, vos spėjau užsiregistruoti, kitą dieną ėjau išsiregistruoti. Sako, kad apie mano greitą įsidarbinimą su Darbo biržos pagalba po šiai dienai sklando legendos ir padavimai, šildantys žmonių širdis ir suteikiantys jiems viltį bei norą gyventi.
Žmonai taip nesiseka… Nėra jai darbo. Tiesa, šiandien pasiūlė nueiti į darbo mugę… Nesvarbu, kad neatitiko nei vieno darbdavio reikalavimo, bet vistiek liepė nueiti: priešingu atveju, negautų išmokos… Nuėjo, pakvietė į antrą pokalbį, mat patiko mano žmonikė (kam nepatiktų!!!)… Pasiūlė atlyginimą kaip ir dera pardavimų vadybininkei – minimumą ir komisinius…
Žinoma, girdėjau taisyklę, kad žmogus darbovietėje pradeda dirbti po trijų mėnesių, nes adaptuojasi, o rezultatą duoda po pusmečio – ilgokai tektų iš minimumo gyventi… Realiai mąstant, išgyventume, bet čia būtų totalus „daunšiftingas“…
Na, bet grįžkim prie Darbo biržos ir žmonių įdarbinimo. Padeda jie, padeda. Delfinai gali papasakoti dar vieną istoriją, kaip padeda atrasti darbuotojų darbdaviams… Teisingai dirba! Jei dėti, tai padėti!!!
Mano tėvui tai labai padėjo… Darbdavys sumąstė, kad reikia atšviežinti kolektyvą, tai kreipėsi į Darbo biržą, kad atsiųstų studenčiokų. Tėvui tarė, kad senas, gaila, bet ate! Padėjo LDB!!! Atsiuntė tokių totalių chroniškų, kad tėvo darbdavys po šiai dienai spjaudosi, kokia nesąmonė ta Darbo birža.
Šauni įstaiga ta LDB, ne kitaip. „Londons atim, ežis duod!„
