Kažkaip seniai planavau šį įrašą, bet vis nerasdavau laiko prisėst ir parašyti. Tam priežastis buvo viena, kurią prisimenu, ir kelios, kurių dabar net neįsivaizduoju. Ta, kurią prisimenu – noro atrasti laiko nebuvimas, nors…
Žmonės dažnai, iš neturėjimo, ką veikti, prisigalvoja visokiausių nesąmonių. Štai aš, pavyzdžiui, sumąsčiau pseudomokslinį tyrimą, kad išsiaiškinčiau – kokioje valstybėje mes gyvenam. Kam man to reikia?Visiškai, visiškai niekam – šiaip ieškau pramogų ir laiko leidimo būdų.
Taigi, kiekvieno sutikto pažįstamo klausiau klausimo, kurį parašiau įrašo pavadinime. Visiškai be jokio tikslo ir net suinteresuotumo sužinoti. Tiesiog norėjosi suteikti galimybę artimiesiems pasibėdavoti, ką jie ir šiaip daro. Skirtumas – šį kartą apsimečiau, kad man įdomu.
Galėčiau čia dabar pasakoti pasibėdavojimus, bet pokalbis su vienu žmogumi man visgi pasirodė vertesnis įrašo. Tas žmogus į tokį „iš lempos“ klausimą atsakė, kad gyvenam „demokratinėj valstybėj“. Tai tikra atgaiva po visų tų – „supistoj“, „sumautoj“, „šūdinoj“, „idiotų Lietuvoj“ ir t.t.
Va šioje vietoje pradedu dėstyti savo nerišlias mintis ir teigiu, kad demokratija – tai anokia tai valdymo forma, kur liaudis turi teisę kažkokia iškreipta forma dalyvauti šalies valdyme. Na, manau, tikrai nenutolau per daug nuo demokratijos apibrėžimo?..
Čia, vat, iš pasąmonės per sąmonę iškylą prisiminimai… apie tai, kas šiaip nusibodo: Kedžius (čia toks pedofilijos skandalo ir kokio tais mokinukės mylėtojo hibridas), Kusaites (čia tai išvis Suomija), Pociūnus (gal ir Pociūnėlius?..), Uspaspaspas… (tfpu, su ta rašyba!) ir kitas bylas, tyrimus, skandalus, susijusius su vienokiu ar kitokiu kokių tai įstatymų (ne)sąmoningu pažeidimu. Ne tai svarbu, ką konkrečiai prisimenu, kiek argumentas – „gyvename teisinėje valstybėje“. Šalia dar pasakoma, kad „teisingumą Lietuvoje vykdo teismai“…
Ne, nesiginčiju aš dėl to – teisingumą tikrai gal ir vykdo teismai, o valstybėje gyvename teisinėje… (Šioje rašymo vietoje kažkodėl prisimenu padangų pjaustymo kriminalą socialiniame tinkle, bet čia… „iš tos pačios operos“…)
Žinau, galėčiau pradėti apie išsigimusią ir sergančią teismų sistemą, tik vėl – nenoriu „prisirišti“ prie istorijos. Tik noriu pasakyti, kad demokratinės valstybės idėja prieštarauja teisinės valstybės sampratai!
Pasakiau kaip koks anarchistas, tačiau teisinėje valstybėje yra teisė, teismai, įstatymai ir… teisininkai! Pastarieji, žinoma, kaip dera šio luomo atstovams, nusimano teisėje, supranta įstatymus, t.y., geba susivokti realybėje… Vadinasi, ne demokratinėje, o savitiškoje technokratinėje (o gal net juriskratinėje?) valstybėje gyvename.
„Tai ką dabar daryti?“ – paklaus gal kas, o aš liepiu: „skaitom įstatymus, šviečiamės!“ Tą ir pats darau, neaiškių tikslų vedinas, pastarosiomis dienomis…
Žinoma, teisininkai – sausi žmonės… Na, kiek jų pažįstu, nesutikčiau, bet, kai kelintą dieną gilinuosi į įstatymus, jaučiu, kaip nyksta mano humoro jausmo likučiai… Išvada? Ne teisininkui nėra ko gilintis į teisę, nebent nusibodo kapanotis dumble kartu su avinų banda. Avys įdomios, bet jas gano neįdomus, sausas piemuo.
