Paskutiniu metu, kai skaičiuoju kiekvieną savo dienos akimirką, nerandu laiko nei paskaityti, kas susikaupė „gūgliaryderije“, nei parašinėti kažką čia, nors ir guli kelios paruoštos temos… Bet kuriuo atveju, kaip sakoma, „ateis laikas, bus ir vaikas“!
Taigi šiandieninis mano kūdikis (turiu omeny šį įrašą) yra „ant karštųjų“ turbūt apie vieną geriausių televizinių reklamos kampanijų, kurias tik pastaruoju metu teko matyti! Gal tai tik mano nuomonė, gal kažkas apie tai rašė, bet kuriuo atveju, man tai yra viena labiausiai dėmesį atkreipusių ir įsiminusių reklaminių kampanijų… O juk tai ir yra vienos iš pagrindinių sėkmingos reklamos charakteristikų!
Kažkodėl manau, kad ir Jūs, bent jau tie, kurie „užmeta akį“ į televizorių atkreipėte dėmesį į prieš kurį laiką televizijoje pasirodžiusią žmogystą, kuri su laiku keitėsi, bet nesikeitė vienas dalykas – sėdėjimas, rankos sulenkimas ir žodžiai „jau viskas?..“ Buvo iš karto aišku, kad kalba apie kraujo donorystę, bet ta trumputė reklamėlė visgi atkreipė dėmesį ir privertė susimąstyti, kada aš paskutinį kartą pridaviau kraujo…
(Na, nesu toks davėjas, kaip mano bendravardis, bet tas trumpumo jausmas tiek reklamoje, tiek prisiminimuose apie ilgą laukimą ir trumpą procedūrą, privertė mane pažvelgti atidžiau į savo dienotvarkę… Beliko tik atrasti, kur čia provincijoj galima to kraujo priduot…)
Deja, pirmas įspūdis buvo šiek tiek klaidinantis (o tai jau minusas reklamos kūrėjams)… Pasirodo, kalba eina ne apie kraujo donorystę, bet kaulų čiulpų donorystę!!! Kiek leidžia suprasti mano menkai biologiškai išvystytos smegenėlės, tai nėra tas pats, bet tai jau atskira tema…
Supratau savo klaidą tik vėliau, kai žiūrėdamas serialo „Pasmerkti“ kažkurią tai seriją, pastebėjau sustingstantį vaizdą su užrašu: „Tai tik akimirka Jūsų gyvenime!“ Taip pat raudonai buvo užrašytas vienas internetinis adresas, detaliau paaiškinantis, kas čia per kampanija…
Nežinau tik, kiek dar žmonių patikrins tą www.bukgeras.lt, bet bet kuriuo atveju, idėja reklaminei kampanijai puiki savo paprastume… O tiksliau pasakius – trumpume…
Trumpa žinutė masėje bereikšmių blevyzgų apie zuikius ir kiškius bei bakterijų siaubus, nuo kurių po pirmo pamatymo tiesiog smegenys ėmė atsiriboti, kontekste išsiskiria vien jau tuo, kad yra trumpa. Banalu, bet genialumas visada ir slypėjo, ir slypi, ir slypės paprastume…
Man tik berašant šį įrašą kilo vienas klausimas – ar kas nors dar skaitė Edmundo Malūko Edvino Kalėdos knygą, pagal kurią pastatytas serialas, kurį žiūrėjau? Ten irgi buvo motyvas dėl sūnelio, sergančio leukemija?..
Kažkaip suintrigavo, ar ši donorystės tema scenarijuje atsirado iš knygos, ar buvo inspiruota reklaminės kampanijos pinigėlių, ar tiesiog buvo gudriai ir išradingai pasinaudota situacija?.. Bet kuriuo atveju, ŠAUNUOLIAI!
