O buvo linksmai… Kam šį vakarą teko pavažinėti po Žemaitiją, tas gali pasakyti, koks keiksmažodis pirmasis dunksi mano galvoje: keliai nevalyti ar „nedauvalyti“, matomumas prastas, vėžios neaišku kur, nesupaisysi, kur baigiasi kelias ir prasideda arimai, pūga tvieskia į stiklą, slidu ir t.t. Smagu!
Na, važiuojam su žmonyte (žmona už vairo) sau tokiu oru ir keliais… Aš šturmanas! Skubėti reikia, nes niekaip nespėjam – viskas nervina. (Šioje vietoje galima įdėti keiksmažodžių seriją). Priešaky „fūra“ (keiksmažodis). Na aš ir sakau savajai – „nelenk, žiūrėk, važiuoja pakankamai greitai ir dar kelią nuvalo“. Na, ji ir paklausė manęs (keiksmažodis).
Važiuojam sau ramiai už „furos“, kuriai jokie sniegai nebaisūs. Mums gerai – vėžias padaro, kelią nuvalo, užstoja nuo pūgos, kelią rodo (kur sustot, kur pasukt). Nors „furistas“ ir rodo mums, kad lenktume jį, bet mes nesiruošiame (o kam lenkti, jei kelio greičio ribojimas 70, o iš paskos važiuojam ant 90). Dar ir nuo (keiksmažodis) radarų apsisaugom…
Taigi, toliau važiuojam (gerą gabalą kelio), prasilenkiam su (keiksmažodis) trantu, važiuojančiu priešinga kryptimi. Ir staiga BABAKŠT! Nesupratom iš pradžių, kas nutiko. Ogi (keiksmažodžių serija) sugalvojo lenkti aną (keiksmažodžių serija) trantą, vos prasilenkė su „fūra“! Nematė jis mūsų už „fūros“! Galvojo, kad kelias laisvas lenkimui…
Laimei (keiksmažodžių serija) tik (keiksmažodžių serija) kairįjį veidrodėlį nunešė… (Keiksmažodžių serija) Ir nulėkė tolyn į tamsą… (Keiksmažodžių serija)
Žinoma, gaila veidrodėlio, bet apmaudžiausia, kad net ant žmonos išsilieti negaliu – ji viską darė gerai ir net manęs paklausė… (Keiksmažodis)
