Iš tikro pirmasis mano šių metų įrašas turėjo būti apie teismus ir mergaitę… Delsiau, nes vienas po kito rašė ir kalbėjo už mane gudresni žmonės, o aš tik skaičiau ir skaičiau. Taip, kažkada rašiau apie kitą mergaitę, jos istoriją, teismus ir pilietybę. Laikas bėga, bet visada išlieka kažkokia mergaitė…
Tačiau ne ji čia svarbiausia, jei pagalvosime, nes tų mergaičių yra ne viena, o ir kai kur jos pasmerkiamos badui, užmėtymui akmenimis, sekso vergijai ir t.t. Už kiekvieną nuskriaustą mergaitę kardu nepamojuosi. Ypač, kai net nėra aišku, kas skriaudžia.
Svarbiausia, nėra paskutinės instancijos, kuri turėtų realiai padėti – teisingumo. Teisingumą Lietuvoje kaip teisinėje valstybėje vykdo teismai. Manau, teisinga būtų duoti mergaitei laisvę ir erdvę pačiai be įtakos apsispręsti, susivokti, skiriant valstybės globą neribotam laikui, bet…
Grįžkim prie teismų. Apie juos gerai arba nieko. Pirminis mano įrašas turėjo būti pozityvus tarsi kontraargumentas diskusijoje „apie šventas karves„. Juk negali būti, neįmanoma, kad viskas yra taip blogai, kaip įsivaizduojama, kaip nepasitikima. Tikiu, kad apie gėrį niekas nekalba, jo neaukština, bet blogiui skiriamas toks dėmesys, kad jo paprasčiausiai atrodo kur kas daugiau. Tuo ir minta žiniasklaida, užmiršdama, kad blogis gimdo blogį.
Ne, apsieisiu be panegirikos teismams. Tiesiog apie kitką – apie imunitetą. Imunitetas – tai:
- (Biologija) – organizmo atsparumas ligoms;
- (Teisė) – kai kurių įstatymų netaikymas asmenims, turintiems tam tikrą vietą valstybėje; neliečiamumas. Pvz. parlamento narių ir diplomatinių atstovų;
- (Istorija) – siuzereno ar senjoro feodalui suteikta teisė savo feode rinkti mokesčius, vykdyti administracines ir teismo funkcijas.
Dažnas žodis, tiesa? Ypač biologinė jo prasme mes žodį „imunitetas“ vartojame ypač dažnai. Ne toks populiarus teisinis apibrėžimas, o apie istorinę imuniteto reikšmę dažnas net girdėjęs nieko nėra. Mums šiuo atveju svarbiausias antrasis apibrėžimas – teisinis neliečiamumas.
Paradoksalu, kad visuomenėje, kuri vadinama teisine, kur teisingumą garantuoja teismai pagal galiojančius šalyje įstatymus yra žmonių, kuriems neegzistuoja visuomenei taikomos taisyklės. Išeina kažkokia Bleiriška diskriminacija…
Jie yra aukščiau, jiems negalioja taisyklės, kurias patys sukūrė, patys taiko kitiems… Pvz., Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų istorija, siekiant sukurti išimtį partijoms, iškeliant jas aukščiau kitų biudžetininkų. Valdžiai, mat, kad ir kokia jos forma būtų, neturi galioti tie patys standartai. Valdžia tiesiog privalo turėti imunitetą. Negi tikrai valdžią tokia padaro jos turimas išskirtinumas?.. Tada ir protas nesvarbu.
