Šiandienos įrašą pradėsiu nuo kulinarinio ekskurso į pačios skaniausios įmanomos kiaušinienės gaminimo receptūrą. Taip, taip, pamokysiu gaminti kiaušinienę vietoj to, kad pavėluotai ir apsimestinai sveikinčiau su praėjusiomis šv. Velykomis.
O kiaušinienė gaminama paprastai – imi du kiaušus, meti į petelnę, kur prieš tai čirškinai lašinukus ir svogūnus, pabarstai druskos, išrankioji lukštus, kepi, kol nenusibos, bet žiūrint, kad nesudegtų. Skanaus!
Na, gerai, jau gerai – nereikia čia tų kiaušinienių! Ypač po kiaušinių daužymo bei dažymo ir vice versa šį savaitgalį… Įtariu, kad netrukus kiaušinių kainos parduotuvėse smarkiai kris žemyn, nes paklausa turėtų būti ženkliai kritusi po tokių švenčių, ar ne?..
Ai, kam čia tas klaustukas?! Juk kiaušiniai pigs! Aš, kaip tikras visų galų ekspertas, konstatuoju – prielaidų tolimesniam kiaušinių brangimui nėra ir būti negali!!! (Ups! Kurą pamiršau…) Paminėsite mano žodį, kad čia kiaušinių burbulas, kuris gresia rekordine kiaušiniene…
Tik tas brangimas… Na, toks… Latviai, kažkur viena akimi girdėjau, net konkurencijos prievaizdus pasiuntė analine kryptimi -zuoti nelogiškos situacijos kiaušinienės antrinėje su puse rinkoje, kur trynys su baltymu susimaišė ir gaunasi kažkoks omletas. O vat lietuviams – ne, ne iki dešrelės tarp dviejų kiaušų. Lietuviams – pats verslo kulinarinio paveldo smaugumėlis (ir iškur ta „u“?!)…
Vat, bobulytė visą praeitą savaitę smaginosi prie laiptinės. Šiaip ji pieną vežioja, bet ir kiaušiniais savo diedo prekiauja…
– Po kiek kiaušai, bobulyt!
– 10 Lt!
– Ėėė, o ką tu nu proto nušokai?! Ko taip brangiai?
– Čia dideli, kaimiški, ekologiški – pirkit…
– Tai, kad parduotuvėje už 7 galima gauti…
– Bet čia vat kaimiški, tikri…
Na, pagalvojus, tai gal kaimiški ir geriau kažkuo… Na, lyg kiaušo esmė pasikeistų, jei vištos vietoj europinius standartus atitinkančio narvo, kombikormo, muzikėlės ir t.t., ūkininko daržą lesa, šika laisvai ir nepriklausomai bei gaidį gaidyja… Už tai gal ir galima sumokėt papildomai – sveikiau, maž?..
Deja, žinau, kad tuos kiaušus ana veža iš nelegalaus fabrikėlio garaže, kur vištos dienos šviesą mato tik pro langelį, aplanko jas tik savaitgaliais, o šika tai net ne ant viena kitos, o ant savęs – vietos nusitaikyti nėra ir sudėtinga snapu žemyn, šikna aukštyn!!! Kaimiški kiaušiniai, blyn! Net jei nežinočiau, tai tikrai patikėčiau, kad trys vištos per savaitę prideda tiek kiaušų, kad mano miesteliūkščiui Velykoms užtektų!!!
Parduotuvėje ne prastesni!!! Garantuoju. Jei norit tikro kaimiško, pirkit ne iš vertelgos be verslo liudijimo dirbančios bobulytės, o važiuokite į kaimą pas dieduką! Čia tam, kad įsitikintumėte, jog vištukės tikrai žvalios po kiemelį be galvų bėgioja ir ant kiaušų kudakuoja.
Mes tai pirkome tikrai ne kaimiškus – bankrutuojančio, atrodo, paukštyno, kurio produkcijai Maksimka akciją šventinę ant ketvirtadalio padarė. Dažėm, blyn, margučius…
Statistika: iš 20 virtų, 2 sveiki! Keli net iki puodo virimui nenukeliavo – toks buvo cielas vienas…
Kas ten per lukštas?.. Visgi, kiaušus virti mokame, bet šiemet kaip užkerėti kiaušai buvo – skyla, dūžta. Gal kokią nekokybę pirkom akcijinę?.. Gal tikrai kaimiškus reikėjo?.. Na, aš gal geriau savus depiliuosiu!
Kita vertus, Velykos – šventė smagi buvo… Su šv. Kalėdom pasveikino… Ne veltui sakoma: „jei Kalėdos juodos, tai Velykos bus baltos“. Senoliu išmintis byloja… Kiaušiniai pigs!
