Stoviu balkone… Rūkau… Dairausi aplink… Gražu – pavasaris!
Akys netikėtai sustoja ties kaimyninio daugiabučio stogu – pingvinas, blet!
Net nepagalvojau, kad tai praktiškai neįmanoma, jog pingvinas būtų ant eilinio lietuviško daugiabučio stogo… Mintis galovoje tik „susišvietė“ – „ar aš durnas, blet, ar sapnuoju!“
Iškart sukilo ornitologininiai medžiotojo instinktai ir pradėjau sėlinti link balkono durų, kad greitai pasiimčiau optiką ir užfiksuočiau šį reginį, uždokumentuočiau ir padaryčiau didžiulį mokslinį atradimą – užfiksuočiau niekam nežinoma skraidančių lietuviškų pingvinų porūšį!
Sėlinau kaip šikti užsimaniusi lapė… Akimis stebėjau pingviną ir mintyse meldžiausi – „tik nenuskrisk, tik nenuskrisk“…
Tik šast, pingvinas išskleidė sparnus ir nuskriejo saulės kryptimi! Varna, blet…
Ne, ne kranklys, kovas, balandis, gegužė, o eilinė varna – Corvus cornix.
P.S. Na, reik stabdyt šiandienos rašymą, nes jau trečias įrašas šiandien – va ką daro poilsis ir žinojimas, kad kitą savaitę įrašų gali ir nebūti…
