Nemėgstu žodžio „invalidas“ – kažkoks slegiantis jis… Tačiau ne apie žodį šiandien panūdau rašyti. Rašysiu apie tai, ką anksčiau matydavau… matydavau užmerktomis akimis.
Sakoma, kad sėkmingi žmonės traukia tokius pačius. Jie bendrauja tarpusavyje, mato, koks „gyvenimas yra gražus“. Dirba, uždirba, kuria šeimas…
Prisimenu, dar ne taip seniai galėjau save laikyti tikrai nusisekusiu: aplink mane visi buvo tokie patys – šeimos, darbai, verslai, automobiliai, atostogos, kelionės, butai, namai, statybos, karjera, vaikai… Kur pasisukdavau, visiems viskas buvo gerai, visi šypsojosi – žmonės buvo laimingi.
Tada tikrai atrodė keista, kaip kažkas gali skursti, dirbti už minimumą, norėti „vergauti“ emigracijoje, badauti, neišgalėti sumokėti mokesčių už šildymą ir t.t. Keista, nors tai ir teko matyti savo akimis…
Ne, ne piniguose esmė. Esmė požiūryje. Požiūryje, kad tau nereikia to, ko tu nenori, kas tau svetima, kad neįsileisi vargo, skurdo, nepasitenkinimo, depresijos į savo gyvenimą.
O pinigai? Jų visada trūksta. Sėkmingam žmogui nereikia pinigų – jis jų paprasčiausiai užsidirba dirbdamas, kurdamas, verslaudamas…
Nuo tada „nemažai nutekėjo vandens“ Nemunu į Baltijos jūrą. Kažkas pasikeitė. Pasikeitė tiek mano požiūris, tiek aplinka – dingo sėkmingi žmonės aplinkui.
Ne, nekalbu, kad „krizė“ smogė stipriai – ne visi tai pajuto. Atsitiko kažkas kito. Kažkas nesuprantamo… Optimizmą, svajones, viltis pradėjo keisti realybė. Suaugusiojo realybė.
Jaunas žmogus – naivus, ambicingas, svajotojas, karjeristas, veržlus ir t.t. Galima prigalvoti daugybę epitetų…
„Valio, aš turiu darbą!“ „Valio, gavau atlyginimą!“ „Valio, pasistačiau namą, sukūriau šeimą, prisigimdžiau vaikų, išvažiavau į Turkiją…“ Dabar tai keičia liūdesys, neviltis, skausmas, tuštuma… Depresija tikrąją šio žodžio prasme.
Ir nekalbu apie tuos, kurie neteko darbo ar tuos, kurie, baigę studijas, nesugebėjo jo rasti – tokių irgi yra. Nekalbu apie tuos, kurių verslai bankrutavo, teko išvykti iš gimtinės. Taip pat nekalbu apie visus tuos, kuriems nutiko tikrai dar kažkas blogo, kas pakeitė anų gyvenimo tėkmę…
Gaila, neturiu po ranka statistikos, kiek padaugėjo klinikinės depresijos atvejų… Ligonių mano aplinkoje atsirado daug – gyvenimo rutina padarė savo juodą darbą.
Ne krizė, ne kažkas… Net nežinau iš tikro kas, bet ta, sėkmingoji karta, pavirto į kažkokią keistą – invalidų kartą.
