Kaip statistinis (tiksliau, įtrauktas į statistiką) Romos katalikas apie tokius dalykus kaip karma neturėčiau kalbėti, bet… bet maniškė tokia savotiška, kad negaliu apie ją nieko nepasakyti. Pačios karmos prasmės neaiškinsiu – užtenka pažiūrėti serialą „Mano vardas Erlas“, kad pradėtum matyti kuriozines situacijas savo gyvenime per karmos prizmę (fui, ta prizmė, bet niekaip iš savo rašymo ir kalbėjimo jos neišguju).
Taigi, grįžtant prie esmės, mano karma keista. Kuo tas keistumas pasireiškia? Na, kol dar studijavau, ieškojausi darbo, eidavau į darbo pokalbius – niekas manęs nenorėjo darbinti, bet… vietoj to iš savo numatytų darbdavių gaudavau keistų vienkartinių užsakymų: padaryti tą, išmatuoti aną, įvertinti kitą, parengti kažką ir t.t. Dėl užsakymų gausos įsteigiau įmonę, galvojau dar įdarbinti kažką, kas padėtų susitvarkyti su užsakymų gausa (apie tai gal kada dar parašysiu), bet… įsteigus įmonę, atėjo krizė, užsakymai „užsilenkė“, tad bandydavau jų ieškoti… čia karma parodė man ragus – einu siūliti savo įmonės paslaugas ir…gaunu pasiūlymą įsidarbinti… na, paragavęs savo verslo duonos, darbintis nenorėjau, tad ieškodavau kitų variantų, bet… bet vistiek, įmonės reikalai buksavo… dėl šios priežasties pradėjau ieškotis nuolatinio darbo (gyventi juk irgi reikia iš kažko)… ir ką jūs manot?! Eilinis darbo pokalbis ir vietoj įdarbinimo gaunu užsakymą! Gal man vėl atgaivinti įmonę?.. Tik karmos bijau…
***
Vakar turėjau darbo… Vienos nedidelės įmonės vadovas paprašė manęs įvertinti jų pardavimų vadybininko darbo kokybę bei pateikti pasiūlymus dėl pardavimų proceso optimizavimo (taip skambėjo gauta užduotis iš direktoriaus lūpų). Taigi, visą dieną nuo ankstyvo ryto iki labai vėlyvo vakaro važinėjausi su pardavimų vadybininkais ir stebėjau, kaip jie dirba…
(Nepaminėjau, kad įmonė turi du pardavimų vadybininkus, iš kurių per mėnesį tikimasi 100 000 LTL apyvartos, bet pastarieji padaro „viso labo“ 80 000 LTL, tad vadovybė laiko juos nelabai kompetetingais ir planuoja vieną, o gal net abu „paliuosuoti“.)
Taigi, stebėjau, kaip jie dirba ir… žinokit, supratau gana greitai, kur problema – pardavimų vadybininkai dirba tiesiog nuostabiai, zuja po miestą, aplanko per dieną 15-20 taškų, patys susikrauna prekes sandėlyje, išvežioja jas esamiems klientams, nuveža papildymus, patvarko stendus, pasiruošia sąskaitas faktūras, važtaražčius, lentyniauja su taksistais, praktiškai nepasiklysta, ir t.t… Pats esu dirbęs pardavimų srityje ir, pasakysiu, kad savo gyvenime nemačiau taip uoliai dirbančių pardavimų vadybininkų… jie tiek daug daro, bet… bet jie nedaro vieno – pardavimų! Paprasčiausiai tam nebėra laiko – tiesiog jie dirba ne su pardavimais, bet su pristatymu, t.y., jie ne pardavėjai, o vairuotojai. Jiems nėra kada sėdėti prie kompiuterio, ieškant kontaktų, jiems nėra kada skambinti ir planuoti susitikimus, jiems nėra laiko nuvažiuoti pas naujus klientus ar net parengti komercinius pasiūlymus ir t.t. Vieninteliai jų pardavimai – tai esamų klientų užsakymai, siekiant papildyti trūkstamas prekes.
Tą ir pasakiau vadovybei. Sakė, žiūrės ir gal samdys atskirai vairuotoją bei leis pardavimų vadybininkams dirbti tą darbą, kuris jiems ir priklauso…
***
Visgi vakarykštis pasivažinėjimas nepraėjo be pasekmių – gana stipriai persišaldžiau. Tikiuosi, liga neužtemdys mano abiejų smegenų pusrutulių ir nepradėsiu čia ir kitur rašinėt kaip oligofrenas… Jei taip nutiktų, iš anksto atsiprašau.
P.S. Pažiūrėjau į šį įrašą vienaip, pažiūrėjau kitaip ir matau, kad įrašas gavosi kažkoks burgiškas. Visgi, protingi žmonės daro įtaką net ir potencialiems oligofrenams…