Žmogus. Traukinys. Žmogus ir traukinys. Žmogus – tai traukinys. Traukinys, riedantis gyvenimo bėgiais tolyn. Tolyn į savo galutinį tikslą. Tikslą, kuris dar žinomas kaip paskutinioji stotelė į amžinybę.
Traukinys savo kelyje beveik niekada nesustoja. Sustoja tiktai konkrečiose stotelėse. Stotelėse, kur į traukinį įlipa žmonės. Žmonės, kurie važiuoja kartu. Žmonės, kuriems gera kartu. Važiuoja iki savo išlipimo vietos. Vieni ilgiau, kiti trumpiau, tačiau niekada iki galo.
Vagonai. Tam tikrais tarpsniais jų prikabinama. Jie atkabinami. Vieni jų būna keleiviniai. Kiti – skirti kroviniams. Kroviniams vienokiems ar kitokiems. Vagonai keičiasi. Garvežys – tas pats. Traukinys irgi.
Traukinys važiuoja savo keliu. Bėgiais. Jie veda į tolį. Kartais ant jų pasitaiko kliūtis. Traukinys praktiškai negali jos išvengti. Viskas dažniausiai baigiasi liūdnai. Tik traukinys važiuoa toliau. Toks gyvenimas!
Kartais žmogus padaro klaidą. Traukinys supranta, kad važiuoja ne savo bėgiais. Jis negali apsisukti, negali pakeisti krypties. jam reikia pagalbos. Pagalbos, sugrąžinančios traukinį į jo kelią.
Kai pagalbos nėra, gresia avarija. Avarija su kitu traukiniu. Tai būtų traukinio pabaiga. Gyvenimo pabaiga…
Šis įrašas ne apie traukinį. Šis įrašas apie gyvenimą. Pasiilgau geros kelionės traukiniu…
