Vakar rašiau apie žiniasklaidą ir pateikiau kaip ir išvadą – rašymas nėra miręs, nes paprasčiausiai per tekstą mes geriausiai įsisaviname informaciją. Taip pat per vieną konkretų analitinės žurnalistikos pavyzdį nutapiau „šviesų rytojų“ nuogąstaujantiems dėl žurnalistikos ateities – gali pasikeisti pateikimo forma, bet tekstas ir toliau liks analitinės žiniasklaidos pateikimo kertiniu būdu.
Šiandien norėčiau paliesti kitą temą – tinklaraščių rašymą. Mano manymu, tai viena iš formų, kuri vis dar gali pakeisti tradicinę spaudą. Taigi, šiandien keliu klausimą, ar tinklaraščių era pasibaigė ir mėginu į jį atsakyti.
Ar tinklaraščiai yra praeities reliktas?
Ričardas Šmaižys naujausiame savo įraše klausia: „Ar tinklaraščiai buvo tik mada ir kokia jos išliekamoji vertė?“. Nežinau ar sąmoningai, ar taip gavosi netyčia, bet įrašo pavadinime pavartotas būtasis laikas, kuris leidžia numanyti, kad, autoriaus nuomone, tinklaraščių bumas jau praėjo, jie nebėra mada, populiarūs, geri, įdomūs ir dažnai rašomi. Tokios nuostatos įžvelgiamos ir pačiame tekste.
Šioje vietoje turiu prisipažinti, kad veikiausiai vienas pirmųjų bent jau Lietuvoje (bent jau man neteko skaityti panašios nuomonės iki tol, kol ją išsakiau aš – čia truputį susireikšminau…) pradėjau kalbėti įvairių tinklaraščių komentaruose (manau, tikrai galima atrasti, pvz., nezinau.lt, senesniuose įrašuose paskelbtas mano erezijas) apie tinklaraščių eros pabaigą. Tai buvo dar iki paties tinklaraščių piko.
Tuo metu abejojau tinklaraščio kaip komunikavimo formos panaudojimo galimybėmis. Taip pat, matydamas beatodairišką tinklaraščių kiekio didėjimą ir turinio kokybės kritimą suabejojau pačia tinklaraščių verte: BLOG’ai man buvo tiesiog šiukšlynas ir niekaip negalėjau sutikti, kad jie gali pakeisti tradicines žiniasklaidos formas ir tapti rimta prielaida pilietinės žiniasklaidos formavimuisi.
Tada man daug priimtinesnė atrodė pilietinės žiniasklaidos portalo idėja. Viena tokios idėjos realizacija buvo atvirai.lt projektas. Pats planavau įgyvendinti kitą panašią idėją (dabar džiaugiuosi, kad nesiėmiau)…
Man tokia forma buvo artimesnė tada – netikėjau, kad tinklaraščiai gali generuoti pastovų ir kokybišką turinį. Toks netikėjimas buvo sąlygotas dviejų pagrindinių priežasčių: pirmiausia, turinio generavimas yra labai imlus laikui procesas; tinklaraščiui skiriamas laikas atimamas iš poilsio, darbo, šeimos – to kas tiesiogine ar netiesiogine forma generuoja pajamas.
Tuo tarpu, pilietinės žiniasklaidos projektai – tai tiesiog momentinė iškrova, kai tiesiog leidi žmogui išlieti mintis kokiu nors jam aktualiu klausimu. Vienas, antras, trečias – diena po dienos vis kitas žmogus kažką parašys ir bus generuojamas pastovus turinys…
Vėliau šią idėją „pasigavo“ ir visi didieji portalai, kuriuose atsirado „piliečių rubrikos“. (Delfi.lt dar iki tol nuo neatmenamų laikų turėjo Vox populi, bet ir čia atsirado papildoma piliečių generuojamų naujienų skiltis.) Dėl šios priežasties, argumentų, teigiančių, kad tinklaraščiai pakeis spaudą, pradės generuoti naujienas ir pan., tvirtumas dar labiau sumažėjo – kam rašyti savo tinklaraštį, jį populiarinti, jei tau duota tribūna žinomame portale, kuria praktiškai bet kada gali pasinaudoti?..
Grįžtant prie Ričardo užduoto klausimo apie tinklaraščius kaip madą… čia atsakymas akivaizdus – kažkur skaičiau, kad tinklaraščių rašymas nuo 14 proc. per metus Lietuvoje smuko dvigubai (gaila nerandu šaltinio), o įrašų skaitymas ir komentavimas patenka tarp mažiausiai populiarios veiklos internete. Daug svarbiau būtų paklausti, kuo tapo tinklaraščiai ir kokia jų ateitis?.. Tik tada galima būtų kalbėti apie išliekamąją vertę.
Šiame įraše jau parašiau, kuo tinklaraščiai netapo – spaudos pakaitalu. Atsakyti, kas yra tinklaraštis – daug sudėtingiau – reikia vertinti kiekvieną atskirai: vieniems tai asmeniniu potyrių išsakymo priemonė, kitiems nuomonės reiškimo platforma, tretiems – bendravimo su draugais priemonė ir t.t.
Priklausomai nuo to, kam reikalingas tinklaraštis kiekvienam jį rašančiam, mes galime spręsti – ar tai tik praeities reliktas, kai didžiąją dalį tinklaraščio funkcijų gali perimti socialiniai tinklai.
Kita vertus, yra grupė tinklaraščių, kurie niekada nepasens, t.y., nepraras savo libido. Tai teminiai tinklarašiai besidomintiems tomis temomis, pvz., technologijomis, rinkodara, valgio gaminimu, rankdarbiais ir t.t.
Taip pat visada bus įdomūs tie tinklaraščiai, kuriuos rašo žmonės – savo vardo įkaitai. T.y., žmonės, kurie yra žinomi, gerbiami ir turi ką pasakyti…
O ateitis? Ją parodys laikas… Galima banaliai pasakyti – nieko nėra amžino… Aš asmeniškai nemanau, kad tinklaraščius pakeis socialiniai tinklai. Tai nutiks tik su tais, kurie nekūrė turinio. Išnyks tie, kurių autoriai išsisėmė, pavargo, nebeturi laiko ir noro rašyti… O galbūt vieną dieną dalis tinklaraščių net ir Lietuvoje taps pastoviu ir vertinamu analitinio turinio generatoriumi. Tokių tinklaraščių išliekamoji vertė – tai informacija, kuri juose yra ir ji vertinga tiems, kurie ja domisi.
