Žinoma, socialinių tinklų yra daug ir visokių. Vieni populiaresni, kiti ne tokie populiarūs, bet jų tikrai yra daug.
Deja, dažniausiai, kalbant apie socialinius tinklus, tūlas lietuvis gali įvardinti tik vieną, kol nepaaiškini, kas tie socialiniai tinklai yra. Tas vienintelis yra toks Facebook!
Paradoksalu, kad socialinių tinklų istorijoje, esant tokiai konkurencijai ir pasirinkimui tarp jų, Facebook tapo kone sinonimu socialinių tinklų terminui. Įtariu, kad prie to labai prisidėjo žiniasklaida, nuolat linksniuojanti Facebook įvairiuose kontekstuose: skyrybos, žmogžudystės, pedofilija, konkurencija su Google (pasirodo, anglų kalboje žodis „gūglinti“ yra jau oficialiai įteisintas ieškojimo terminas – čia pastaba tiems, kurie nežinojo) ir t.t.
Šioje vietoje galėčiau pradėti, kalbėti, koks Facebook didis ir užburiantis, koks jis nuostabus ir pan. Tiesiog daug laiko praleidau tyrinėdamas jį, žmones – viską, ką gali jis pasiūlyti: žaidimai, puslapiai, reklamos, FBML ir t.t.
Ne, mano susidomėjimas šiuo socialiniu tinklu ne iš neturėjimo ką veikti. Tiesiog mano mokslinių tyrinėjimų domėjimosi sritis buvo ir yra internetinės bendruomenės, jų formavimasis bei procesai. (Vis laukia savo eilės kelios mokslinės publikacijos socialinės rinkodaros tematika, bet nerandu laiko ir motyvacijos prisėsti ir pabaigti jųjų.)
Taigi, Facebook magija, susiaurinant šio įrašo pavadinimą iki vieno ir konkretaus socialinio tinklo pasireiškia įvairiai, bet šį kartą įkvėpimą šiam įrašui padarė vėl tas pats jau daugelį kartų šiame tinklaraštyje minėtas Rokiškis, prabilęs apie maginį mąstymą…
Šioje vietoje reikėtų daryti pauzę ir pakalbėti apie pačio įrašo algoritmą, kurį dėlioju kaip „kortožnikas“, traukdamas vieną po kito kozirius, blefuodamas ir skaičiuodamas galimybes.
Štai viena korta – Facebook ir šioje vietoje galiu statyti savo žaidimą vien ant šios kortos, aptardamas socialinių tinklų reiškinį, savo santykį su jais, patirtį ir t.t. O va, ir kita korta – tinklaraštininkas – kuri leidžia pakalbėti apie tinklaraščių bendruomenę, dar žinomą blogosferos vardu, kaip kažkokį stebuklą socialinių tinklų plotmėje. Dar konkretus įrašas apie maginį mąstymą… ir aš konstruoju šį įrašą su įvairiomis nuokrypių galimybėmis.
Taip, aš žinau kokio rezultato siekiu, bet skaitantieji šį įrašą, jei dar neprarado kantrybės, veikiausiai net nenutuokia, apie ką rašysiu toliau…
Galėčiau lažintis, kad dažnas (bet ne kiekvienas – čia tam, kad nepralaimėčiau lažybų) yra girdėjęs blevyzgas visokių pseudorinkodaros vadybininkėlių… na, apie socialinius tinklus…
Dažnai būna, kad, priimant tokius į darbą, darbdaviai paklausia, kokių idėjų ir minčių anie turi, o šie kaip išmoktą litaniją gieda burtažodžius: socialiniai tinklai, reklama Facebook, vartotojų bendruomenės sukūrimas ir t.t.
Paprasčiau kalbant, įvairūs veikėjai, prisiklausę sėkmės istorijų ir panašių briedų galvoja, kad socialiniai tinklai – tai panacėja jų būsimai darbovietei, dėl kurios jie taps žinomi, mylimi, gerbiami ir pardavimai patrigubės kaip minimum. Žinoma, tas nenutiks iškart (sako jie apsidrausdami), bet po atitinkamo ir ilgalaikio rinkodaros plano įgyvendinimo, nuoseklios komunikacijos socialiniuose tinkluose (turimas omenyje konkretus socialinis tinklas – Facebook) ir t.t.
Yra dar toliau pažengusių – tų, kurie nesisiūlo patys įvesti įmonę į socialinius tinklus, bet parduoda… parduoda grupes su vartotojais po 15 ct už vienetą (atrodo, toks buvo įkainis bent jau kai paskutinį kartą užklausiau), kuriantys fiktyvius „vartotojų“ „magnetus“ ale „kap mergela apsipisa“ ir t.t.
Jei pirmieji tėra tik suklaidinti iliuzijos, tai antrieji – tikri šarlatanai. Abi grupes jungia tai, kad tiek vieni, tiek kiti dažniausiai tauzija niekus, kurie iš dalies paveldėti „smegenų krušimo“ mokslų universitetuose arba šiaip kokių pasiskaitinėjimų delfinio lygio publikacijose.
Galėčiau ir užbaigti šį įrašą pavadindamas visa tai, kaip jau įprasta internetuose, „dundukizmu“ ir dėdamas tašką, bet norisi pasakyti dar, kad su socialiniais tinklais galima žaisti, kartais jie naudingi, bet labai svarbu, ką įmonė veikia ir gali pasiūlyti. O svarbiausia, jei norima pasiekti tikslines grupes, žinoti, kur jos renkasi… ir nori matyti tave kartu…
