Pirmadienis negali prasidėti be pabumbėjimo… pabumbėjimo šį kartą VMI atžvilgiu. Kaip žinia, mokesčių surinkėjai „reidina“ Palangoje ir daro gerą darbą, kovoje su nelegalia prekyba…
Tai vat, pasaka tokia – gyveno sau žmogelis, ilgus metus savo garaže užsiėmė amatu, turėjo nuo kelių iki dešimties darbuotojų, mokėjo jiems gerai, pardavinėjo savo gaminius vokiečiams, arabams, kiniečiams (pastarieji irgi randa, ką pirkti Lietuvoje!), visi atsiskaitymai būdavo grynaisiais… Gyveno sau laimingai žmogelis, niekam neužkliuvo, bet sutiko, pirštais nerodysime, žmogystą (kone menkystą), kursai nuprotino, kad nuo amato reiktų pereiti prie verslo…
Taigi, sumąstė žmogelis, kad gal ir gerai būtų, darbuotojams bent pensijos kauptųsi, o ir amžius toks, kai jau galima paremti valstybę… Pasiėmė individualios veiklos liudijimą, įdarbino mergaitę ir pradėjo gatvės prekybą – vasara Palangoje galima ir iš šmutkių uždirbti! Rudeniop planavo UAB’ą įsisteigt…
Na, žinoma, tam, kad galėtų susitvarkyti dokumentus, porą savaičių negavo pamiegot, savo žilą galvą parimęs virš visokių blankų. Tik ne apie tai ši istorija. Ši istorija apie VMI kontrolę, kuri nusprendė, kad reikia iškratyti, iš kur pas žmogelį prekės, žaliavos, kur popieriuikai. Pareikalavo pagrįsti kiekvieną prekę, tad žmogeliui jau visai nebesmagu… Nekeista, kad jis dabar galvoja – „nachui tuos mokesčius“ – ir ketina vėl grįžti sau ramiai gyventi į savo garažą.