Kiekvienam populiariam filmui reikia tęsinio. Kiekvienai populiariai knygai taip pat reikia tęsinio. Šiaip, jei atkreipėte dėmesį į Krivickinę žiniasklaidą (ne mano sugalvotas terminas, apibūdinantis visą lietuviškosios televizinės padangės publicistiką), mobiliųjų operatorių ir ne tik reklaminių kampanijų tęstinumą – šiaip viskam reikia tęsinio.
Viskam, kas yra arba kažkam atrodo gera. Tam būtinas tęstinumas. Absoliučiai viskam…
Šis įrašas taip pat yra savotiškas tęsinys anksčiau parašyto, bet visiškai nepopuliaraus įrašo. Tęsinys, bet truputį kitoks. Tęsinys, nors ir atkartojantis ankstesniojo įrašo mintis. Tęsinys, bet kitoks.
Sveiki,
Manome, kad Jus turi sudominti galimybė reklamuoti Jūsų akcijas mūsų Facebook puslapyje, turinčiame beveik 47 tūkstančius draugų!
Puslapis vadinasi “Akcijos kuriomis tu privalai pasinaudoti” http://www.facebook.com/gerosakcijos
Galimi įvairūs bendradarbiavimo variantai, pvz:
- konkrečią dieną talpinti tik Jūsų siūlomą akciją;
- sutartomis dienomis tapinti Jūsų akciją su kitais norinčiais;
- daryti vienkartinius, pavienius akcijų įkėlimus į mūsų puslapį;
- pasirašyti ilgalaikę (savaitės, mėnesio ir t.t.) bendradarbiavimo sutartį;
- ir t.t.
Paprastai, vienos akcijos įkėlimas į mūsų puslapį kainuoja 30 litų be PVM. Priklausomai, kokį bendradarbiavimo variantą ar variantus pasirinksite, tada ir dėl kainos, manau, susitarsime J
Kadangi šio puslapio valdytojais tapome tik… šiandien, planuojame jį dar labiau suaktyvinti ir išplėsti artimiausioje ateityje!
Lauksime Jūsų klausimų, minčių ir komentarų!
Pagarbiai
Dainius
AKCIJOS, KURIOMIS TU PRIVALAI PASINAUDOTI
Koordinatorius
El.paštas: dainius@rtm.lt
Puslapis: www.facebook.com/gerosakcijos
Prieš kurį laiką gavau tokį laiškutį… Tai atsakymas į mano siųstą „spam’ą“. Tai pasiūlymas, nors ir nesudominęs, bet leidęs grįžti prie socialinių tinklų temos. Vėl…
(Džiaugiuosi, kai į mano laiškus atsakoma. Džiaugiuosi, kai atrašo, kad nebesiųsčiau. Dar labiau džiaugiuosi, kai atsiunčia savo pasiūlymą – ką gali žinoti, gal pasiūlys kažką naudingo (pvz., ypač patinka gauti konkurentų brukalus, nes tai padeda susiorientuoti, kokios taikomos jų akcijos, kainos ir atitinkamai koreguoti savo pasiūlymus). Žinoma, labiausiai patinka, kai susidomima pasiūlymu…)
Taigi, 30 litų už skelbimą. Už skelbimą, kurio nominali auditorija 47 000 gavėjų. Tai reiškia, kad už tikimybę, kad vienas potencialus klientas pamatys mūsų skelbimą kainuoja viso labo 0,06 ct.
Taip mąstant, atrodytų visai neblogas sandėris, nes jei ir pamatytų vienas, susidomėtų, ateitų, nusipirktų – tai atpirktų visus kaštus, priklausomai nuo to, kokios trukmės santykiai susidarytų ir kokios būtų pardavimų tam vienam susidomėjusiam apimtys. Tačiau esminis klausimas, kokia yra tikimybė, kad kažkas pamatys? Kad pamatys tas, kuriam reikia? Kad tas, kuriam reikia, bus iš to regiono?
Nesiruošiu skaičiuoti to, kas akivaizdu – tikimybė, kad įvyks pardavimas yra artima nuliui. T.y., tikimybė yra tokia niekinė, jog praktiškai skelbimo patalpinimas būtų pinigų metimas į balą tiesiogine ir perkeltine prasmėmis.
Praktiškai, man būtų daug naudingiau sumąstyti itin specifinius raktažodžius, nustatyti tam tikrus kriterijus ir t.t. tame pačiame Google Adwords, nustatyti 3 litus už paspaudimą ir sulaukti 10 interesantų spustelėjimų į savo tinklapį, o tikimybė, kad iš jų kažkas susidomės bus gerokai didesnė…
Nenoriu agituoti už Google, bet, pvz., iš skelbimo „daryk raktus Kretingalėje už pusę kainos ir antrus gauk nemokamai“, „parodyto“ 47 000, aš tikiuosi mažiau nei iš skelbimo Google paieškos pirmoje pozicijoje, kad „Kretingalėje darome raktus už patrauklią kainą“. (Žinoma, toje Kretingalėje labiau apsimokėtų 30 Lt „suinvestuot“ į dažų kibirėlį ir faneros gabalą, ant kurio užtepliot „raktų dirbtuvės“. Kita vertus, aš šiuolaikiškas žmogus ir siūlau „progresyvius reklamos sprendimus“.)
Kaip supratote, pasiūlymas skelbtis manęs nesudomino. Nesudomino ne vien todėl, kad abejoju tokio skelbimo nauda. Priežastis yra ir kita – aš abejoju komunikacijos socialiniuose tinkluose nauda bei socialinių tinklų, kokie jie yra šiandien, perspektyva apskritai.
Šioje vietoje tiktų pora vikipedinių apibrėžimų:
- Socialinis tinklas (sociologija) – socialinė struktūra, susidedanti iš individų (ar organizacijų), vadinamųjų „taškų“ (angl. „node, ~s“), kurie yra glaudžiai susiję vienu ar keliais tarpusavio ryšiais, tokiais kaip draugystė, giminystė, ekonominiai santykiai, simpatija ar antipatija, seksualiniai ryšiai, tikėjimas (religija), išsilavinimas, pomėgiai, socialinė padėtis.
- Socialinis tinklas (Internetas) –interaktyvi interneto struktūra (interneto svetainė) vienijanti tam tikrą, bendrų interesų turinčią narių grupę, kuri ir kuria konkrečios svetainės turinį ir virtualiai bendrauja tarpusavyje, automatizuotomis konkrečios svetainės priemonėmis.
Problema yra ta, kad, vadovaujantis sociologiniu apibrėžimu, socialiniai tinklai grindžiami tarpusavio ryšiais, asmeniniais santykiais ir pan. Tai nėra kažkokia bendruomenė, orientuota į tikslą. Tai yra tarpusavyje susijusių asmenų grupė, kurie dalinasi asmeniniais potyriais.
Pasakykite man, ar savo asmeniniuose santykiuose, draugystėse, seksualiniuose potyriuose užsiimate reklama? Taip, kartais pasipasakojate, kokį gerą daiktą matėt, pirkote, radote, bet… Taip, tos asmeninės rekomendacijos yra gėris, bet… Bet ten, kur reklama, dingsta asmeniškumas. „Nothing personal. Just business.“
Deja, paskutiniu metu to socialinių tinklų „spam’o“ tiek, kad žmonės jį tiesiog ima ignoruoti. Neužtenka vien būti draugu, pažįstamu, artimuoju socialiniam tinkle, kad sudomintum ir nebūtum „išbrauktas iš draugų sąrašo“ po eilinio kvietimo į renginį, prisijungti prie kažkokios grupės ir t.t.
Taigi, esamai situacijai apibūdinti labiau tinkamas antrasis apibrėžimas, kuriame jau eliminuotas asmeniškumo veiksnys. Tiesiog šiaip individai, kurie kuria turinį ir bendrauja keisdamiesi nuorodomis.
Tokioje terpėje dingsta esminis reklamavimosi naudos momentas socialiniame tinkle – asmeninė rekomendacija. Tačiau atsiranda dar viena problema, esanti tame pačiame veidasnukyje – bendro intereso nebuvimas. Vėlgi, galiu grįžti, kad nėra bendruomenės, kuriai galima būtų pasiūlyti kažką, todėl bet koks pasiūlymas – tai šaudymas aklai, tikintis pataikyti kur nors.
Taigi, apibendrinant (po 6 valandų nuo įrašo rašymo pradžios ir beveik neprisimenant, ką norėjau pasakyti šiuo įrašu) galiu pasakyti, kad, mano nuomone, ankstesnis 33 milijardų dolerių ar net 50 milijardų dolerių (tokius skaičius randu, įvesdamas savo Google Reader paiešką pagal frazę „Facebook vertė“) yra tikrai amžiaus afera.
Vertės sąvoka yra labai subjektyvi, bet man, kaip vartotojui, Facebook yra niekinis projektas… Taip, kažkada žavėjausi Zynga žaidimais, bet jie nusibosta dėl monotonijos. Taip, stengiausi surinkti visus savo draugus ir pažįstamus į vieną socialinį tinklą, bet realiai man nebeįdomu, kuo gyvena mano kažkuri ten „entoji“ mokyklinė meilė. Kas dar? El. paštas? Docs’ai? Chatas? Naudos nėra…
Ir nesu aš vienintelis toks vartotojas, kuris nemato prasmės šiame socialiniame tinkle. Netgi pažįstami „komunikacijos veidaknygėje mylėtojai“ sako, kad buvo savo laiku „One“ (kas dabar žino, kuo gyvena šis projektas?..), dabar atėjo laikas snukiadaužiui.
Nenuostabu, kad, stebint internetus, matosi, jog „didelio triukšmo banga dėl nieko“ slopsta. Entuziastai tiesiog persisotino. (Nors gal tai ir cikliška?..)
Kaip reklamuotojui ar įmonės atstovui man šis socialinis tinklapis irgi neįdomus – per mažai naudos vietinėje rinkoje ir per didelė kaina. Taip, kalbu apie Facebook ads.
Bandėm, išleidom nemažas sumas. Su keliais projektais. Rezultatai nepatenkinami – praktiškai vienas „fanas“ kaštuoja 1 baksą, ir iš jo naudos kaip ir iš feno palapinėje Aukštaitijos nacionaliniame parke…
(Šiaip šioje vietoje galiu prisiminti vieną projektėlį, prie kurio teko prieš porą metų pasėdėti – Facebook tapo pagrindine pardavimų platforma. Viskas per „spam’inimą“ ir sąžiningą kvietimą prisijungti prie grupės, kurioje buvo talpinama informacija apie siūlomą paslaugą (apgyvendinimą kaimo turizmo sodyboje ir kitas pramogas).
Susidomėjimas buvo nemažas, viskas klostėsi neblogai, tačiau buvo gautas „ban’as“, vadovaujantis visomis to paties Facebook taisyklėmis, o tiksliau kažkuriuo ten punktu, draudžiančiu sąskaitas ne realaus žmogaus pagrindu.
Turint omeny, kad per porą mėnesių, iki prasidedant sezonui, buvo surinkta apie 4000 „fanų“. Interesantų skambučių netrūko. Rezervacijų netrūko visiems metams, galima pasakyti, kad nusisekė. Tačiau nusisekė ne dėl reklamos ar kokių fiktyviai pritraukiamų „fanų“. Nusisekė dėl tiesioginės rinkodaros, nuo kurios socialinis tinklapis nieko neuždirbo…“)
Apie ką aš čia? Ai, auditorija… Jeigu egzistuoja auditorija, kuri užsisklendusi individualiame virtualiame pasaulyje, tai grūsk negrūdęs jiems reklamą, kurios jie nematys dėl tam tikro „Adblock’o“, bet naudos nebus daug. O jei nėra naudos, neverta ir kišti pinigų, nėra ir uždarbio, tad vertė investuotojui… Vien už tai, kad kažkas egzistuoja?..
Aš irgi egzistuoju… Kada nors mano tinklaraštį skaitys milijonai… Paleisiu reklamą ir Jūsų pardavimai išaugs mažiausiai šimteriopai… Gal norit investuot į mane?.. Juk aš – vaikščiojantis socialinis tinklas, kuriantis turinį bei turintis ryšių, kad ir kokie jie bebūtų…
P.S. Neseniai vienas „niekam nežinomas ir gyvenime nieko nepasiekęs“ „IT’yšnikas- programeris“, kuris šiaip retai gyvenime kalba, nes mirksta prie kompiuterio, nugirdęs pamąstymus apie Facebook, nerišliai išlemeno: „Vienintelis geras dalykas iš Facebook yra tai, kad jis padeda SEO, o visa kita briedas…“ Išlemeno ir grįžo į savo virtualų pasaulį kurti kažkokio kito „briedo“ išmaniesiems telefonams, kurie man neįdomūs, nes man reikia tiesiog telefono, bet čia jau kita tema…
